Piniginė socialinė parama_LIT

Savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriuje (Žvejų g. 47, tel. 48716) skiriama piniginė socialinė parama

Šeimoms, auginančioms vaikus:

• vienkartinė išmoka gimus vaikui;
• išmoka vaikui;
• išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui;

Neįgaliesiems, auginantiems vaikus

Globojamiems vaikams:

• globos (rūpybos) išmoka;

Asmenims, kuriems baigėsi nustatyta globa (rūpyba):

• vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti.

Kūdikio besilaukiančioms moterims:

• vienkartinė išmoka nėščiai moteriai.

Mažas pajamas gaunančioms šeimoms:

• socialinė pašalpa;
• kompensacija už būsto šildymą, karštą bei šaltą vandenį;
• vienkartinė pašalpa.

Vienkartinė laidojimo pašalpa

Šalpos išmokos:

• šalpos pensijos;
• šalpos našlaičių pensijos;
• slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos;
• šalpos kompensacijos;
• šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose, paskirtos iki 2004m. balandžio 1 d.;
• socialinės pensijos, paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d.

Nukentėjusiems:

• kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių ir jų šeimoms;
• likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius;
• atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms;
• ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar kalinimo metu ir jų šeimoms.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui

Kiekvienam  gimusiam  vaikui  skiriama 8 MGL dydžio vienkartinė išmoka.

Kreipiantis dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui paskyrimo, būtina pateikti:

• prašymą (pildomas vietoje);
• asmens, turinčio teisę gauti išmoką, Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
• pažymą apie vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą (jeigu kreipimosi metu nėra įrašytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre);
• Civilinės metrikacijos skyriaus išduotą nustatytos formos pažymą

Vienkartinė išmoka gimus vaikui skiriama, jei dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.

Į viršų >>

Išmoka vaikui

Šeimai, auginančiai vieną ar du vaikus Kiekvienam vaikui iki 3 metų skiriama 0,75 MGL dydžio išmoka per mėnesį.
Kiekvienam vaikui nuo 3 iki 12 metų skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.
Šeimai, auginančiai tris ir daugiau vaikų

Kiekvienam vaikui  skiriama 1,1 MGL dydžio išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos, iki sukaks 3 metai.

Kiekvienam vaikui  nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, besimokančiam dieninėje bendrojo lavinimo  mokykloje,  profesinės, aukštesniosios ar aukštosios  mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 24 metai, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.

Dėl išmokos kreiptis į Savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrių (Žvejų g. 47, 101 kab.). nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Jei kreipiamasi vėliau, priklausanti išmoka mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo dienos.

Kreipiantis dėl išmokos vaikui paskyrimo, atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias asmens teisę į išmoką, būtina pateikti:

• prašymą (pildomas vietoje);
• asmens, turinčio teisę gauti išmoką, Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
• vaiko gimimo liudijimą;
• mokyklos pažymą, jeigu vyresnis kaip 18 metų asmuo mokosi;
• pažymą iš kito iš vaiko tėvų (įtėvių) gyvenamosios vietos savivaldybės, kad jam išmoka nėra paskirta ir nemokama jo gyvenamosios vietos savivaldybėje, jeigu vaiko tėvų (įtėvių) gyvenamosios vietos yra skirtingose savivaldybėse;
• įstaigos, kurioje nuolat ar darbo dienomis išlaikomas vaikas, pažymą apie tai, kuriomis dienomis vaikas gyveno tėvų namuose;
• ištuokos liudijimą, jeigu vaiko tėvai yra nutraukę santuoką;
• mirties liudijimą, jeigu vienas iš vaiko tėvų miręs.

Į viršų >>

Išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui

Kiekvienam privalomosios tarnybos kario vaikui jo tėvo tarnybos laikotarpiu skiriama 1,5 MGL dydžio išmoka per mėnesį.

Kreipiantis dėl išmokos privalomosios tarnybos kario vaikui, atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias asmens teisę į išmoką, būtina pateikti:

• prašymą (pildomas vietoje);
• asmens, turinčio teisę gauti išmoką, Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
• pažymą apie vaiko tėvo pašaukimą į privalomąją karo tarnybą.

Išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo dienos.

Į viršų >>

Neįgaliesiems, auginantiems vaikus

Mokama 20 procentų minimalaus gyvenimo lygio dydžio išmoka neįgaliesiems, auginantiems   vaikus iki 18 metų (besimokančius bendrojo lavinimo mokykloje, profesinėje, aukštesniojoje mokykloje ar aukštojoje mokykloje dienine forma – iki 24 metų), kurie Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės  apsaugos ir darbo ministerijos (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumą  nustatančių  komisijų) pripažinti nedarbingais ir kurių šeimose nėra darbingų asmenų, komunalinių paslaugų, elektros  energijos,  kuro  įsigijimo  ar  telefono išlaidoms kompensuoti.

Į viršų >>

Globos (rūpybos) išmoka

Vaikui, globojamam šeimoje, šeimynoje ar nevyriausybinėje vaikų  globos  institucijoje  (įstaigoje), jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.

Pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo jis toliau   nenutrūkstamai mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje ar mokosi profesinės,  aukštesniosios  ar aukštosios  mokyklos dieniniame skyriuje ir  nedirba, taip pat tuo atveju, kai  mokymosi   šiose mokyklose  laikotarpiu  miršta  nedirbančio  asmens  abu    tėvai (turėtas  vienintelis iš tėvų) (įtėvių), jam, kol mokosi, bet  ne ilgiau  kaip iki jam sukanka 24 metai, skiriama ir mokama 4 MGL dydžio  per  mėnesį  išmoka.

Kreipiantis dėl globos (rūpybos) išmokos,  atsižvelgiant į aplinkybes, būtina pateikti:

• prašymą (pildomas vietoje);
• asmens, turinčio teisę gauti išmoką, Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
• vaiko, kuriam nustatyta globa (rūpyba), gimimo liudijimą arba asmens tapatybės dokumentą;
• dokumentus apie globos (rūpybos) nustatymą ir  asmens paskyrimą globėju (rūpintoju);
• šeimynos arba nevyriausybinės vaikų globos institucijos registravimo dokumentą;
• teismo  sprendimą dėl išlaikymo vaikui  priteisimo, jeigu vaikui priteistas išlaikymas;
• duomenis apie praėjusį iki kreipimosi mėnesį ar kreipimosi  mėnesį gautą išlaikymą, jeigu išlaikymas priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (pažymą iš įmonės, įstaigos ar organizacijos, kai išlaikymas mokamas iš darbo užmokesčio; pašto perlaidas,  kai išlaikymas vaikui gaunamas paštu, ir kita). Jeigu globėjas (rūpintojas) kas mėnesį mokamomis periodinėmis  išmokomis  priteisto  išlaikymo  praėjusį mėnesį negavo, jis raštu tai patvirtina prašyme;
• įstaigos, kurioje nuolat ar darbo dienomis išlaikomas vaikas,  pažymą  apie  tai, kuriomis dienomis  vaikas buvo pas globėją (rūpintoją) ir negavo maistpinigių;
• abiejų tėvų (turėto vienintelio iš tėvų) mirties liudijimus, kai mirė asmens, kuris mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, tėvai;
• mokyklos  pažymą, jeigu vyresnis kaip 18 metų asmuo mokosi.

Vaiką  įvaikinusiam asmeniui arba vaiko globėjui ji mokama, jei jie  kreipiasi per 6 mėnesius nuo įvaikinimo ar globos  nustatymo dienos,  bet ne vėliau kaip iki vaikui sukaks pusantrų metų, ir jeigu vienkartinė išmoka už šį vaiką anksčiau nebuvo išmokėta.

Į viršų >>

Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti

Asmenims, kuriems buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba), pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, skiriama vienkartinė 50 MGL dydžio išmoka būstui įsigyti arba įsikurti.

Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama. Ji gali būti panaudota:

• būstui pirkti;
• sumokėti daliai paskolos būstui (gyvenamajam namui,  butui) statyti arba pirkti;
• būsto nuomai;
• mokesčiams už nuomojamojo būsto komunalines paslaugas;
• būstui remontuoti arba rekonstruoti;
• baldams ir buitinei technikai įsigyti.

Kreipiantis dėl vienkartinės išmokos būstui įsigyti arba įsikurti, atsižvelgiant į aplinkybes, būtina pateikti:

• prašymą (pildomas vietoje);
• asmens, turinčio teisę gauti išmoką, Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
• dokumentus apie globos (rūpybos) nustatymą;
• teismo sprendimą dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu, jeigu vaikas emancipuotas;
• santuokos liudijimą, jeigu nepilnametis įregistravęs santuoką;
• pažymą iš savivaldybės, kurioje pareiškėjas gyveno sulaukęs pilnametystės, apie tai, kad jam nebuvo skirta vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti.

Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti skiriama, jei prašymą šiai išmokai skirti asmuo pateikė, iki jam sukako 25 metai.

Į viršų >>

Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai

Nėščiai moteriai, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės gauti motinystės pašalpos, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo (suėjus 28 nėštumo  savaitėms), skiriama 2 MGL dydžio vienkartinė išmoka.

Kreipiantis dėl vienkartinės išmokos nėščiai moteriai, būtina pateikti:

• prašymą (pildomas vietoje);
• asmens, turinčio teisę gauti išmoką, Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
• sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą apie nėštumą ar vaiko gimimo liudijimą;

Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai skiriama, jei dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Į viršų >>

Socialinė pašalpa

Teisę gauti socialinę pašalpą turi šeima (vienas gyvenantis asmuo), jeigu:

• šeimos nariai yra nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys;
• turimo turto vertė neviršija gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatyto turto vertės normatyvą;
• pajamos per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai.

Be to, šeima turi atitikti bent vieną Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo (Žin., 2004, Nr. 146-5303) 4 straipsnyje nurodytų sąlygų dėl teisės socialinei pašalpai gauti.

Pašalpa  sudaro 90 procentų skirtumo tarp  valstybės  remiamų  pajamų  šeimai ir vidutinių šeimos pajamų per mėnesį.

Kreipiantis dėl socialinės pašalpos, priklausomai nuo aplinkybių, lemiančių teisę gauti socialinę pašalpą, būtina pateikti:

• prašymą (pildomas vietoje);
• šeimos  narių:
• tapatybę liudijančius  dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikų gimimo liudijimus;
• pažymas apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės pašalpos);
• pensininko arba neįgaliojo pažymėjimus;
• valstybinės teritorinės darbo biržos pažymą;
• mokymosi įstaigų pažymas;
• pažymą apie turimą (nuomojamą) asmeninį ūkį, nurodomas bendras žemės ūkio naudmenų plotas bei įsigijimo data;
• pažymą apie nuolatinės slaugos būtinumą. Pažymoje turi būti  nurodyti  vardai  ir pavardės slaugomo asmens ir asmens, kuriam pažyma išduota;
• mirties liudijimas;
• ištuokos liudijimas;
• įmonės, įstaigos, organizacijos ar teismo antstolio pažyma apie alimentus.

Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas, pirmos dienos. Po 3 mėnesių dėl socialinės pašalpos reikia kreiptis iš  naujo.

Į viršų >>

Kompensacija už būsto šildymą, karštą bei šaltą vandenį

Teisę gauti kompensaciją už būsto šildymą, karštą bei šaltą vandenį turi šeima (vienas gyvenantis asmuo), jeigu:

• išlaidos už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, viršija 25 procentus skirtumo tarp šeimos pajamų ir 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) dydžio;
• išlaidos už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už nustatytą normatyvą, viršija 2 procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens ) pajamų;
• išlaidos už faktinį karšto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už nustatytą normatyvą, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai teikiama šiluma, arba išlaidos už nustatytam normatyviniam karšto vandens kiekiui paruošti suvartotą kitą energiją ar kurą viršija 5 procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens ) pajamų.

Be to, šeima (vienas gyvenantis asmuo) turi atitikti bent vieną Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo (Žin., 2004, Nr. 146-5303) 4 straipsnyje nurodytų sąlygų dėl teisės kompensacijai už būsto šildymą, karštą bei šaltą vandenį gauti, išskyrus reikalavimą, kad pajamos per mėnesį būtų mažesnės už valstybės remiamas pajamas  šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui).

Kreipiantis dėl kompensacijos, priklausomai nuo aplinkybių, lemiančių teisę gauti socialinę pašalpą, būtina pateikti:

• prašymą (pildomas vietoje);
• šeimos  narių:
• asmenybę  liudijančius  dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikų gimimo liudijimus;
• pažymas apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki kreipimosi dėl kompensacijos);
• pensininko arba invalido pažymėjimus;
• valstybinės teritorinės darbo biržos pažymą;
• mokymosi įstaigų pažymas;
• pažymą apie turimą (nuomojamą) asmeninį ūkį, nurodomas bendras žemės ūkio naudmenų plotas bei įsigijimo data;
• pažymą apie nuolatinės slaugos būtinumą. Pažymoje turi būti  nurodyti  vardai  ir pavardės slaugomo asmens ir asmens, kuriam pažyma išduota;
• mirties liudijimas;
• ištuokos liudijimas;
• įmonės, įstaigos, organizacijos ar teismo antstolio pažyma apie alimentus.

Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki prašymo pateikimo mėnesius. Po 3 mėnesių dėl kompensacijos skyrimo reikia kreiptis iš naujo. 

Į viršų >>

Vienkartinė pašalpa

Vienkartinė pašalpa savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu skiriama šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), kuri pajamų neturi dėl objektyvių priežasčių: nedarbo, ligos, invalidumo, stichinės nelaimės ir kitais atvejais.

Kreipiantis dėl vienkartinės paramos, priklausomai nuo aplinkybių, lemiančių teisę gauti vienkartinę paramą, būtina pateikti:

• prašymą (pildoma vietoje);
• gaisrą, stichinę, ekologinę nelaimę, ligą ar atliktą operaciją patvirtinančius dokumentus;
• šeimos  narių:
• asmenybę  liudijančius  dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikų gimimo liudijimus;
• pažymas apie pajamas (gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mėnesius). Pažymų apie gautas pensijas pateikti nereikia, kai jas moka Valstybinio socialinio draudimo fondas arba Savivaldybės administracija;
• pensininko arba invalido pažymėjimus;
• valstybinės teritorinės darbo biržos pažymą.

Į viršų >>

Vienkartinė laidojimo pašalpa

Laidojimo pašalpa mokama mirus:

• Lietuvos Respublikos piliečiui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
• Lietuvoje – užsieniečiui (užsienio valstybės pilietybę turinčiam asmeniui arba asmeniui be  pilietybės),  turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
• Lietuvoje – asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčiam pabėgėlio statusą.

Pašalpa  išmokama  mirusių asmenų  šeimos nariui ar kitam juos laidojančiam asmeniui.

Pašalpa  taip pat mokama, kai Lietuvos Respublikos piliečio, kurio  nuolatinė  gyvenamoji  vieta  yra Lietuvos Respublikoje, turinčio leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečio, įstatymų  nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčio pabėgėlio statusą asmens vaikas gimsta  negyvas (ne mažiau  kaip  22  nėštumo  savaičių kūdikis). Šiuo atveju pašalpa išmokama vienam iš gimusio negyvo vaiko tėvų arba jį laidojančiam asmeniui.

Pašalpa  yra  6  minimalių  gyvenimo  lygių  dydžio.

Laidojantis  asmuo  dėl  pašalpos  gavimo  turi  kreiptis  į savivaldybę  pagal  mirusio  asmens buvusią gyvenamąją vietą arba laidojančio  asmens  gyvenamąją  vietą  ne  vėliau kaip per šešis mėnesius  nuo šios teisės atsiradimo dienos ir pateikia:

• prašymą,
• mirties  liudijimą (išskyrus atvejus, kai vaikas gimė negyvas)
• pažymėjimą laidojimo pašalpai gauti.

Į viršų >>

Šalpos pensijos

Teisę gautišalpos pensiją, Lietuvos Respublikos Valstybinių šalpos išmokų įstatymo nustatytomis sąlygomis, turi:

• neįgalūs vaikai;
• asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat asmenys, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai;
• tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai, kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, ir kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems  nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. slaugė vaikus  invalidus,  I ar II grupės invalidus nuo vaikystės arba asmenis, tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų, taip pat visiškos negalios invalidus).  Už  vieno  neįgalaus  asmens (invalido) slaugą šalpos pensija gali būti paskirta tik vienam asmeniui;
• motinos, pagimdžiusios ir išauginusios iki 8 metų penkis ar daugiau vaikų ir sukakusios  senatvės pensijos amžių arba pripažintos nedarbingomis ar iš dalies darbingomis, netekus 60 procentų ir daugiau darbingumo;
• asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekus 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I ar   II grupės  invalidais).

Kreipiantis dėl šalpos pensijos skyrimo, atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias asmens teisę į šalpos pensiją, būtina pateikti:

• prašymą (pildomas vietoje);
• asmens, turinčio teisę gauti išmoką, Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
• Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotą neįgalumo arba darbingumo lygio  pažymą (jeigu asmuo pripažintas invalidu iki 2005 m. liepos 1  d. –  pensiją  mokančiai  įstaigai sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos išduotą vaiko invalidumo pažymą arba Valstybinės  medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotą invalidumo pažymėjimą);
• Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir (ar) Gydytojų konsultacinės komisijos    išduotas pažymas, patvirtinančias, kiek  laiko  namuose  slaugytas  asmuo buvo neįgalusis,  kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės  priežiūros (pagalbos) poreikis (iki 2005 m. liepos  1 d.  –  vaikas invalidas, I ar II grupės invalidas nuo vaikystės arba  I  ar  II grupės invalidas, juo tapęs iki  18  metų, arba visiškos negalios invalidas);
• Gydytojų  konsultacinės komisijos išduotas pažymas, patvirtinančias, kiek laiko namuose slaugytas asmuo buvo senatvės pensijos amžių sukakęs neįgalusis, kuriam nustatytas  specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;
• neįgalaus vaiko (įvaikio) gimimo liudijimą arba  vaikų gimimo liudijimus;
• globos, auklėjimo ar slaugos įstaigos (jeigu nesukakęs 18 metų asmuo apgyvendintas ar slaugomas šioje įstaigoje) išduotą pažymą apie tai, iš kokių lėšų – valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto ar kitų – finansuojama ši įstaiga. Kai šie asmenys auklėjami,  mokomi  ar ugdomi stacionariose švietimo sistemos auklėjimo įstaigose, kurios visiškai finansuojamos iš valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybės biudžeto, pateikiama šių įstaigų pažyma  apie  tai, kokį valstybės išlaikymą vaikai joje gauna – visišką ar dalinį;
• asmens gyvenamosios vietos savivaldybės vaiko teisių apsaugos  tarnybos  pranešimą, kad vaikai  nebuvo  apgyvendinti, ugdomi ir (ar) prižiūrimi  kūdikių  namuose  arba     kitose stacionariose globos,  auklėjimo ar slaugos įstaigose ir (ar) įstatymų nustatyta tvarka motinai nebuvo apribota tėvų valdžia (atimtos motinystės ar vaikų auklėjimo teisės arba motinai tėvystės teisės nebuvo apribotos);
• Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus arba kitos kompetentingos institucijos ar įstaigos, skiriančios ir mokančios pensijas  ir (ar)  pensijų išmokas, pažymą apie asmeniui paskirtas ir  mokamas pensijas ir (ar) pensijų išmokas ir šių išmokų dydžius arba pažymą, kad nurodytosios  pensijos ir (ar) pensijų išmokos nėra paskirtos  ir (ar) mokamos. 

Į viršų >>

Šalpos našlaičių pensijos

Teisę gauti šalpos našlaičių pensiją, Lietuvos Respublikos Valstybinių šalpos išmokų įstatymo nustatytomis sąlygomis, turi mirusiojo arba įstatymų nustatyta tvarka paskelbto mirusiu asmens vaikai (įvaikiai), kurie yra:

• nesukakę 18 metų;
• sukakę 18  metų ir mokosi nustatyta  tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei bendrojo lavinimo  mokyklų dieniniuose skyriuose, tačiau ne vyresni negu 24 metų;
• sukakę 18 metų ir yra pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m.liepos 1 d. – invalidais) iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukako 18 metų, jeigu jie visą laiką nuo 18 metų sukakties   yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai).

Našlaičiams, netekusiems abiejų  tėvų  (įtėvių),  šalpos našlaičių  pensijos  skiriamos  už  kiekvieną  iš mirusių tėvų (įtėvių). Mirusiojo vaikams (įvaikiams), turintiems teisę gauti šalpos našlaičių pensiją, ši teisė išlieka ir juos įvaikinus.

Kreipiantis dėl šalpos našlaičių pensijos skyrimo, atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias asmens teisę į šalpos pensiją, būtina pateikti:

• prašymą (pildomas vietoje);
• asmens, turinčio teisę gauti išmoką, Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
• asmens,  už  kurį prašoma  skirti  šalpos našlaičių pensiją, mirties liudijimą;
• dokumentus,  patvirtinančius  tėvystės   (motinystės) ryšius su mirusiuoju (paskelbtu mirusiu asmeniu), – vaikų  gimimo liudijimus arba kitus dokumentus, kurie įstatymų nustatyta tvarka patvirtina giminystės ryšius;
• mokymo  įstaigos  pažymą,  jeigu  našlaitis vaikas (įvaikis), vyresnis kaip 18 metų, mokosi ir jo teisė gauti šalpos našlaičių pensiją siejama su mokymusi;
• Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotą darbingumo  lygio pažymą (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotą  invalidumo pažymėjimą), jeigu mirusiojo našlaitis vaikas (įvaikis), vyresnis kaip 18 metų, yra pripažintas neįgaliu (iki 2005 m. liepos 1 d. –  invalidu)  iki  18 metų ir visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingas ar iš dalies darbingas (invalidas), o jo teisė  gauti šalpos našlaičių pensiją siejama su jo neįgalumu (invalidumu);
• globos, auklėjimo ar slaugos įstaigos (jeigu nesukakęs 18 metų asmuo apgyvendintas ar slaugomas šioje įstaigoje) išduotą pažymą apie tai, iš kokių lėšų – valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto  ar  kitų – finansuojama ši įstaiga. Kai šie asmenys auklėjami,  mokomi  ar  ugdomi stacionariose  švietimo sistemos auklėjimo įstaigose, kurios visiškai finansuojamos iš  valstybės biudžeto  ir (ar) savivaldybės biudžeto, pateikiama šių   įstaigų pažyma  apie  tai, kokį valstybės išlaikymą vaikai joje gauna – visišką ar dalinį;
• Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus arba kitos kompetentingos institucijos ar įstaigos, skiriančios ir mokančios pensijas  ir (ar)  pensijų išmokas, pažymą apie asmeniui paskirtas ir  mokamas pensijas ir (ar) pensijų išmokas ir šių išmokų dydžius arba pažymą, kad nurodytosios  pensijos ir (ar) pensijų išmokos nėra paskirtos  ir (ar) mokamos. 

Į viršų >>

Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos

Teisę gauti slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų  tikslinę kompensaciją, Lietuvos Respublikos Valstybinių šalpos išmokų įstatymo nustatytomis sąlygomis, turi šie neįgalieji ( jeigu jiems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis):

• vaikai, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumas;
• nedarbingi ar iš dalies darbingi asmenys, netekę 60 procentų ir daugiau darbingumo,   pripažinti tokiais iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat asmenys, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne  vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai;
• sukakę senatvės pensijos amžių asmenys.

Senatvės pensijos amžių sukakusiems neįgaliesiems priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos jeigu šie  asmenys negauna  valstybinės  socialinio  draudimo I  invalidumo grupės pensijos  arba  0,5  valstybinės  socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo, skirto specialiajam nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiui  tenkinti,   mokamų Valstybinio  socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių.

Slaugos  ar  priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos  skiriamos ir mokamos tik tais atvejais, kai nurodyti neįgalieji slaugomi ar prižiūrimi namuose.

Kreipiantis dėl slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias asmens teisę į slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, būtina pateikti:

• Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus dokumentus,  patvirtinančius,  kad neįgaliam vaikui nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumas, o kreipiantis dėl slaugos išlaidų tikslinės   kompensacijos – specialusis  nuolatinės slaugos poreikis;
• Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir (ar) Gydytojų konsultacinės komisijos    išduotas pažymas, patvirtinančias, kad nedarbingam ar iš dalies darbingam asmeniui, netekusiam 60 procentų ir daugiau darbingumo, ir senatvės pensijos amžių sukakusiam   asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;
• globos, auklėjimo ar slaugos įstaigos išduotą pažymą apie tai, iš kokių lėšų – valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto ar kitų – finansuojama ši įstaiga (kai asmuo, kuriam prašoma  skirti   tikslinę kompensaciją,  apgyvendintas  ar slaugomas globos, auklėjimo   ar slaugos įstaigoje). 

Į viršų >>

Šalpos kompensacijos

Teisę gauti šalpos kompensaciją, Valstybinių šalpos išmokų įstatymo nustatytomis sąlygomis, turi:

• tėvai (įtėviai), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 10 metų slaugė  namuose vaikus invalidus arba vaikus, pripažintus I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų;
• motinos, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė penkis ar daugiau vaikų ir išaugino juos iki 8 metų.

Šalpos kompensacijos nurodytiems asmenims skiriamos ir mokamos, kai jie sukanka amžių, penkeriais metais  mažesnį už senatvės pensijos amžių, arba pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais asmenimis, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo.

Kreipiantis dėl šalpos kompensacijos  skyrimo, atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias asmens teisę į šalpos kompensaciją, būtina pateikti:

• prašymą (pildomas vietoje);
• asmens, turinčio teisę gauti išmoką, Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
• Neįgalumo  ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotą darbingumo lygio pažymą (jeigu asmuo pripažintas invalidu iki 2005 m. liepos 1 d. – pensiją mokančiai  įstaigai Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotą invalidumo pažymėjimą), jeigu asmens teisė gauti šalpos kompensaciją siejama su asmens darbingumo lygiu (netekto darbingumo procentais);
• vaiko (įvaikio) invalido gimimo liudijimą arba vaikų gimimo liudijimus;
• Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir (ar) Gydytojų konsultacinės komisijos    išduotas pažymas, patvirtinančias, kiek  laiko  namuose  slaugytas  asmuo buvo neįgalusis,  kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės  priežiūros (pagalbos) poreikis (iki 2005 m. liepos  1 d.  –  vaikas invalidas, I ar II grupės invalidas nuo  vaikystės arba  I  ar  II grupės invalidas, juo tapęs iki  18  metų, arba visiškos negalios invalidas), jeigu teisė  gauti šalpos kompensaciją siejama su savo vaiko (įvaikio) invalido arba savo vaiko (įvaikio) –  I ar II grupės invalido  nuo vaikystės,  arba  tapusio  I ar II grupės invalidu iki  18   metų slauga namuose;
• asmens gyvenamosios vietos savivaldybės vaiko teisių apsaugos  tarnybos  pranešimą, kad vaikai nebuvo apgyvendinti, ugdomi ir (ar) prižiūrimi kūdikių namuose arba kitose stacionariose globos,  auklėjimo ar slaugos įstaigose ir (ar) įstatymų nustatyta tvarka motinai nebuvo apribota tėvų valdžia (atimtos motinystės ar vaikų auklėjimo teisės arba motinai tėvystės teisės nebuvo apribotos);
• Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus arba kitos kompetentingos institucijos ar įstaigos, skiriančios ir mokančios pensijas  ir (ar)  pensijų išmokas, pažymą apie asmeniui paskirtas ir  mokamas pensijas ir (ar) pensijų išmokas ir šių išmokų dydžius arba pažymą, kad nurodytosios  pensijos ir (ar) pensijų išmokos nėra paskirtos  ir (ar) mokamos. 

Į viršų >>

Kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių ir jų šeimoms

Kompensuojama 50 procentų išlaidų už:

• būsto šildymą;
• karštą vandenį;
• šaltą vandenį ir nuotekas;
• dujas;
• kietą ir skystą kurą;
• elektros energiją;
• laidinio telefono abonentinį mokestį;
• kitas  paslaugas  (namo ir šilumos  tinklų   eksploatacijos išlaidas,  laiptinių ir rūsių apšvietimą, bendrų patalpų  valymą, šiukšlių  ir skystųjų nešvarumų išvežimą, liftą, laidinio  radijo imtuvą,  kolektyvinę  TV anteną, žemę, esančią po daugiaaukščiu gyvenamuoju namu ir priskirtą šiems asmenims).

Kompensacijos skiriamos:

• žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų, nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, šeimoms (tėvams (įtėviams), sutuoktiniams,   vaikams (įvaikiams)  iki  18 metų bei vyresniems negu 18  metų aukštųjų mokyklų  dieninių  skyrių nedirbantiems studentams, pirmą   kartą įgyjantiems  bakalauro  ar  magistro  laipsnį,  aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems moksleiviams, pirmą  kartą įgyjantiems profesiją, bet ne ilgiau kaip iki tol, kol jiems sukaks 24 metai);
• Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, kurie buvo sunkiai ar apysunkiai sužaloti;
• Lietuvos  Respublikos nepriklausomybės gynėjų, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos  SSRS agresijos, šeimoms (kartu gyvenantiems sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams) iki 18 metų bei vyresniems negu 18 metų aukštųjų mokyklų dieninių  skyrių   nedirbantiems studentams, pirmą kartą įgyjantiems bakalauro ar magistro laipsnį,  aukštesniųjų  ir  profesinių mokyklų  dieninių   skyrių nedirbantiems  moksleiviams, pirmą kartą įgyjantiems   profesiją, bet ne ilgiau kaip iki tol, kol jiems sukaks 24 metai).  

Į viršų >>

Likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius

Teisę į vienkartinę kompensaciją turi asmenys, dalyvavę likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius (atsargos ir būtinosios karinės tarnybos kariai ir gyventojai, iš Lietuvos  laikinai  pasiųsti dirbti į 30 kilometrų nuo avarijos židinio zoną arba statyti Slavutičiaus miesto Ukrainoje), jeigu jų sveikatai buvo padaryta žala, o jiems mirus – jų šeimos nariai (tėvai (įtėviai), kitos santuokos nesudarę sutuoktiniai ir vaikai (įvaikiai).

Kompensacijos išmokamos dalyviams, kurie dėl vienkartinės kompensacijos kreipiasi pirmą kartą, taip pat dalyviams, kuriems jau išmokėtos kompensacijos, bet kurie, pablogėjus sveikatai, kreipiasi  pakartotinai ir turi atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus.

Dalyviams, kuriems nustatytas susirgimas, susijęs su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, išmokama 2880 litų vienkartinė kompensacija.

Dalyviams,  pripažintiems  nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl  dalyvavimo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos  padarinius, išmokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos:

• pripažintiems netekusiais 75–100 procentų   darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais) – 7200 litų;
• pripažintiems  netekusiais 60–70 procentų   darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais) – 5760 litų;
• pripažintiems  netekusiais 45–55 procentų   darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais) – 4320 litų.

Jeigu  asmenims, jau gavusiems kompensaciją, pablogėja sveikata, jie turi teisę gauti vienkartinę  kompensaciją pagal pripažintą naują mažesnį darbingumo lygį ir jau išmokėtos sumos skirtumą.

Asmenys, norintys gauti vienkartinę kompensaciją, priklausomai nuo aplinkybių pateikia:

• prašymą;
• specialistų  komisijos  išduotą  išvadą dėl susirgimo,  susijusio  su  dalyvavimu  likviduojant    Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius;
• Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą (pripažintas  iki  2005  m.  liepos 1  d.  invalidu –  invalido pažymėjimą), kurioje darbingumo netekimas susietas su  dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius.

Dalyvių,  mirusių nuo ligos, susijusios  su   dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos  padarinius, šeimos  nariams  išmokama 14400 litų  vienkartinė   kompensacija, dalijant ją lygiomis dalimis, jeigu mirusiam dalyviui  nebuvo išmokėta vienkartinė kompensacija.

Jeigu  mirusiam  nuo ligos,  susijusios  su  dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, dalyviui buvo išmokėta vienkartinė kompensacija, jo šeimos nariams išmokamas atitinkamas kompensacijos  skirtumas (iš 14400 litų atimamos išmokėtos sumos).

Šeimos nariai, norintys gauti kompensaciją, pateikia:

• prašymą;
• specialistų  komisijos išduotą išvadą dėl mirties, susijusios su dalyvavimu likviduojant  Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius (pateikia vienas iš šeimos narių);
• giminystės ryšį su mirusiuoju įrodančius dokumentus – santuokos,  gimimo  liudijimo,  kitų giminystės  ryšį įrodančių dokumentų nuorašus, patvirtintus įstatymo nustatyta tvarka.

Į viršų >>

Atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms

Kompensacijos skiriamos asmenims:

• žuvusiems ar mirusiems būtinosios karinės tarnybos ir karinių apmokymų metu sovietinėje  armijoje ar mirusiems vėliau dėl ligų, susijusių su tarnyba;
• sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą ar karinius apmokymus sovietinėje armijoje ir pripažintiems nedarbingais  ar  iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais).

Žuvusiųjų būtinojoje karinėje tarnyboje sovietinėje armijoje šeimoms išmokama 14400 litų vienkartinė   kompensacija.  Kompensacija  mokama žuvusiųjų tėvams (įtėviams), kitos santuokos nesudariusiems  sutuoktiniams,  vaikams  (įvaikiams)  ir  kitiems išlaikytiniams lygiomis dalimis.

Asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą ar karinius apmokymus sovietinėje armijoje ir pripažintiems nedarbingais  ar  iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) mokama:

• pripažintiems netekusiais 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais) – 7200 litų;
• pripažintiems netekusiais 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais) – 5760 litų;
• pripažintiems netekusiais 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais) – 4320 litų;
• pripažintiems  netekusiais  20–40  procentų darbingumo – 2880 litų. 

Ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar kalinimo metu ir jų šeimoms

Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos)  dalyviams – kariams sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar  kalinimo metu, išmokama 5600 litų vienkartinė pašalpa.

Asmenims, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. buvo   nustatytas invalidumas, susijęs su ginkluotu pasipriešinimu kovose,  tardymu ar kalinimu, išmokama vienkartinė pašalpa:

• pripažintiems netekusiais 75–100 procentų   darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais) – 14400 litų;
• pripažintiems  netekusiais 60–70 procentų   darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais) – 11520 litų;
• pripažintiems  netekusiais 45–55 procentų   darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais) – 8640 litų.

Karys savanoris, norintis gauti vienkartinę pašalpą, pateikia:

• prašymą;
• Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduoto kario savanorio teisinio statuso pažymėjimo nuorašą;
• sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos išduotą išvadą apie  sužalojimą,  susijusį su ginkluotu pasipriešinimu kovose, tardymu ar kalinimu;
• invalidumo, susijusio su ginkluotu pasipriešinimu kovose, tardymu ar kalinimu,  pažymėjimo ar darbingumo lygio pažymos nuorašą (kariams savanoriams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies  darbingais).

Į viršų >>

Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar kalinimo metu, laidoti išmokama vienkartinė 20 minimalių gyvenimo lygių dydžio pašalpa.

Pašalpa išmokama jį laidojančiam  asmeniui,  jeigu  jis  yra  Lietuvos    Respublikos pilietis  ir  gyvena Lietuvoje. Laidojantis asmuo per mėnesį turi kreiptis į Savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrių.

Kreipiantis dėl pašalpos būtina pateikti:

• prašymą;
• Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduoto kario savanorio teisinio statuso pažymėjimo nuorašą.

Už žuvusius ar mirusius tardymo ar kalinimo metu  1940–1990  metų  ginkluoto  pasipriešinimo  (rezistencijos) dalyvius – karius  savanorius  ir  neginkluoto  pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius – laisvės kovų dalyvius  mokama vienkartinė pašalpa jų šeimos nariams.

Tėvams (įtėviams), kitos santuokos iki  kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio žūties nesudariusiems sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), taip pat broliams ir seserims, jeigu jie pasipriešinimo okupacijos dalyvio žuvimo metu buvo jaunesni  kaip 18  metų  ir  tuo metu neturėjo abiejų  tėvų – buvo  našlaičiai išmokama:

• ginkluoto  pasipriešinimo  (rezistencijos)  dalyvių – karių savanorių, žuvusių kovos lauke ar suėmimo metu, nužudytų ar mirusių  tardymo metu iki teismo nuosprendžio  įsiteisėjimo  arba kurie nuteisti mirties bausme ir bausmė įvykdyta, – 20000 litų;
• ginkluoto  pasipriešinimo (rezistencijos)  dalyvių – karių  savanorių, mirusių įkalinimo metu po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – laisvės kovų dalyvių, žuvusių suėmimo metu, nužudytų ar mirusių  tardymo metu iki teismo nuosprendžio  įsiteisėjimo  arba kurie nuteisti mirties bausme ir bausmė įvykdyta, – 15000 litų;
• neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos)  dalyvių – laisvės  kovų  dalyvių,  nužudytų ar mirusių  įkalinimo  metu  po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, šeimų nariams – 12000 litų.

Kreipiantis dėl išmokos skyrimo būtina pateikti:

• prašymą;
• Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduoto kario savanorio teisinio statuso pažymėjimo nuorašą;
• Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadą dėl ginkluoto  pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio kario savanorio ar neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio – laisvės kovų dalyvio žūties ar mirties;
• giminystės ryšį su žuvusiuoju (mirusiuoju) įrodantys dokumentai – santuokos, gimimo liudijimo, kitų giminystės ryšį įrodančių dokumentų nuorašai, patvirtinti  įstatymo nustatyta tvarka,  o  jeigu  šių dokumentų nėra – teismo sprendimas  apie juridinio fakto nustatymą.
• žuvusio (mirusio) pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvio broliai ir seserys, jeigu jie pasipriešinimo  okupacijoms dalyvio  žuvimo  metu  buvo jaunesni kaip 18  metų  ir  tuo  metu neturėjo  abiejų tėvų (buvo našlaičiai) – tėvų  mirties liudijimų nuorašus.