Vaiko teisių apsaugos tarnyba informuoja_LIT

Vaiko teisių apsaugos tarnyba – institucija savivaldybės teritorijoje įgyvendinanti pagrindines Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas, besirūpinanti vaiko teisių apsauga, įstatymų nustatyta tvarka teisinėmis priemonėmis ginanti ir atstovaujanti vaiko teisėms bei jo teisėtiems interesams.

Vaikai dėl ypatingos savo padėties yra išskirtinė asmenų grupė. Todėl vaiko gerovės užtikrinimo atsakomybė tenka ne tik šeimai, bet ir valstybei. Vaiko teisių apsauga turi būti visų valstybės institucijų rūpestis ir prioritetas.

Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos veikiančiais įstatymais: LR Konstitucija; Vaiko teisių konvencija; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu; LR Civiliniu kodeksu; LR Civilinio proceso kodeksu; Valstybės tarnybos įstatymu; Viešojo administravimo įstatymu; Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymais; LR Vyriausybės nutarimais vykdo valstybės jai deleguotas funkcijas:

VAIKO TEISIŲ ATSTOVAVIMAS TEISME:

• Dalyvauja teisme ir teikia išvadas, nagrinėjant civilines bylas dėl:

  • Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo;
  • Skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais;
  • Tėvystės (motinystės) nuginčijimo ar nustatymo;
  • Tėvų valdžios apribojimo
  • Ir kitose bylose, nagrinėjant ginčus dėl vaikų.
• Ruošia medžiagą ir teikia teismui ieškininius pareiškimus dėl:
  • Laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ar apribojimo panaikinimo;
  • Vaiko atskyrimo nuo tėvų;
  • Vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo;
  • Vaikui skirto išlaikymo panaudojimo ne vaiko interesais.
• Ruošia įvaikinimo dokumentus ir atstovauja bylose;
• Teikia teismui pareiškimus dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo)skyrimo;
• Teikia teismui išvadas dėl santuokinio amžiaus sumažinimo;
• Atstovauja teismuose, kai teisiamas nepilnametis;
• Išaiškėjus smurto, prievartos prieš vaikus atvejams, ruošia medžiagą ir kreipiasi į prokuratūrą dėl baudžiamųjų bylų iškėlimo;
• Dalyvauja nepilnamečių apklausose (policijoje, prokuratūroje, teisme);
• Atstovauja ar dalyvauja civilinėse bylose, ginant vaikų turtinius interesus.

ORGANIZUOJA IR KOORDINUOJA:

Likusio be tėvų globos vaiko globą (rūpybą);

Vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai:

1) vaiko interesų pirmumas;
2) pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus;
3) vaiko globa (rūpyba) šeimoje;
4) brolių ir seserų neišskyrimas, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus.

Nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus.

Vaiko globos formos ir rūšys numatytos Civilinio kodekso 3.252 straipsniu:

1. Vaiko globos (rūpybos) rūšys:1) laikinoji globa (rūpyba);
2) nuolatinė globa (rūpyba).

2. Vaiko globos (rūpybos) formos:1) globa (rūpyba) šeimoje;
2) globa (rūpyba) šeimynoje;
3) globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje.

Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindai

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko:
1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais);
2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių;
3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų)..

Vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymas

Vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko:
1) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs;
2) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais;
3) vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų;
4) tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius;
5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais.

Dokumentai, kurios turi pateikti fizinis asmuo, norintis tapti vaiko globėju:

1. Prašymas;
2. Sveikatos pažymėjimas forma 046a ;
3. Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinis sutikimas;
4. Paso kopija;
5. Gyvenimo aprašymas;
6. Pažyma apie šeimos sudėtį;
7. Santuokos liudijimo kopija (jei susituokęs);
8. Ištuokos liudijimo kopija (jei išsiskyręs);
9. Sutuoktinio mirties liudijimo kopija, jei asmuo yra našlys (našlė);
10. Dokumentai apie asmens, norinčio tapti globėju ir kitų jo šeimos narių gaunamos pajamos;
11. Dokumentai apie asmens, norinčio tapti globėju ir jo šeimos gyvenamąsias patalpas;
12. Dokumentai, įrodantys artimo giminaičio, norinčio tapti globėju, giminystę su vaiku;

Vaiko įvaikinimas

Vaiko teisių apsaugos tarnyba registruoja rasto vaiko ar vaiko, kurį tėvai paliko, gimimą ir suteikia rastam vaikui pavardę ir vardą, paliktam vaikui – vardą;

Įsigaliojus 2002 m. rugsėjo 10 d. naujai Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkai, Vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1. nuolat teikia Įvaikinimo tarnybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie galimus įvaikinti vaikus ir norinčius įvaikinti asmenis;
2. konsultuoja šeimas įvaikinimo klausimais;
3. dalyvauja teisminiam bylos nagrinėjime (CPK 3065 ) ir teikia informaciją apie vaiko biologinę šeimą.

Palangos miesto piliečiai, norintys įvaikinti Lietuvos Respublikoje gyvenantį vaiką, Vaiko teisių apsaugos tarnybai pateikia:

1. Prašymą (forma užpildoma tarnyboje);
2. Paso kopiją;
Vėliau, vertinant dėl tinkamumo būti įtėviais, pateikiami šie dokumentai:
1. Santuokos liudijimo kopiją, jeigu išsituokęs – ištuokos liudijimo kopiją, jeigu našlys – sutuoktinio mirties liudijimo kopiją;
2. Sveikatos pažymėjimą f046a;
3. Pažymėjimą apie šeimos sudėtį ir gyvenamąją vietą;
4. Sutuoktinio rašytinį sutikimą įvaikinti, kai vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių;
5. Dokumentus apie šeimos gaunamas pajamas;

Informuojame, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba rengia pažymas teismui dėl turto pardavimo, įkeitimo ir pan., kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų.

Dokumentai reikalingi pažymai gauti :

1. Prašymas pildomas tarnyboje

2. Asmens dokumentas

INFORMACIJA DĖL VAIKO LAIKINOSIOS GLOBOS NUSTATYMO TĖVŲ PRAŠYMU

     Įgyvendindama Vaiko laikinosios globos nuostatus, Vaiko teisių apsaugos tarnyba renka informaciją apie vaikus, kurių tėvai laikinai išvyko iš Lietuvos Respublikos į įvairias užsienio šalis. Dauguma tėvų išvyko palikdami savo vaikus prižiūrėti artimiems giminaičiams tarpusavio susitarimu, tačiau šie asmenys nėra paskirti vaiko globėjais, jie nėra įstatyminiai vaiko atstovai ir negali, esant būtinybei, atstovauti vaiko interesams. Prašome miesto gyventojus, informuoti savo artimuosius, laikinai gyvenančius užsienio valstybėse ir turinčius nepilnamečių vaikų, kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, dėl vaiko laikinosios globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, jų išvykimo iš šalies laikotarpiu. Tėvams, nepranešusiems Vaiko teisių apsaugos tarnybai apie savo sprendimą toliau gyventi užsienio valstybėje ir palikusiems vaikus be tėvų globos, Tarnyba turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pareikšti teismui ieškinį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo.

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą - Žvejų g. 47, II aukštas, Palangoje.

Laikinas vaikų išvykimas iš Lietuvos

   Palangos Vaiko teisių apsaugos tarnyba primena, kad 2007 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublika panaikino pasų kontrolę prie Europos Sąjungos vidaus sausumos sienų. Lietuvai tapus visaverte Šengeno erdvės valstybe, nepilnamečių vaikų vykimas į užsienio valstybes tapo paprastesnis. Vaikas gali vienas arba su kitais asmenimis keliauti iš Lietuvos į bet kurią ES šalį, turėdamas pasą arba asmens tapatybės kortelę. Už vaikų išvykimą į užsienį ir buvimą tenai atsako tik jų tėvai.      

    Nuo 2008 m. kovo 30 d. buvo panaikinta oro sienų kontrolė ir nepilnamečiai gali keliauti lėktuvu be tėvų, globėjų (rūpintojų) sutikimo į visas Šengeno erdvei priklausančias šalis. Nepilnamečiams vykstant į ES šalis, kurios nepriklauso Šengeno erdvei - Jungtinę Karalystę, Airiją, Kiprą, Rumuniją ir Bulgariją, oro sienos kontrolės pareigūnams reikia pateikti tėvų, globėjų (rūpintojų)  sutikimą, patvirtintą notaro, kad vaikas gali laikinai išvykti vienas arba su įgaliotu asmeniu.

   Primename, kad Šengeno erdvei priklauso 22 ES šalys: Švedija, Suomija, Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Graikija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Austrija, Čekija, Nyderlandai, Belgija, Liuksenburgas, Italija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Malta bei 2 ne ES šalys: Norvegija ir Islandija.

     Informuojame, kad vaiko, kuriam nustatyta globa (rūpyba), globėjas (rūpintojas), likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatomo vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybę, privalo raštu informuoti Palangos Vaiko teisių apsaugos tarnybą apie numatomą vaiko laikiną išvykimą į užsienio valstybę, nurodydamas kelionės tikslą, trukmę ir šalį, į kurią vaikas išvyksta.