2006 m. sausio 10-28 d. Vilniuje bus eksponuojama Maskvos fotomenininkų paroda ,,Maskva Maskva“
Paroda „Maskva Maskva“ – pirmoji rusų fotografijos grupinė ekspozicija Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo. Parodos iniciatoriai – klubas „Palangos fotoklubas 750“ bei Rusijos fotomenininkų sąjunga. Ši fotografijos paroda – pirmas kultūrinių mainų tarp Lietuvos ir Rusijos žingsnis skatinant susidomėjimą rytinių kaimynų turtinga šiuolaikine profesionaliąja kultūra, fokusuojant dėmesį į pastarųjų dešimtmečių fotografijos raidą.
Paroda „Maskva, Maskva“ jau parodyta Palangoje ir Nidoje, o bendradarbiaujant A. Mončio namams-muziejus ir „ARTima galerijai“, 2006 sausio 10-28 d. (Atidarymas 2006 sausio 10d., 18val.) eksponuojama Vilniuje.
Parodos atidaryme dalyvaus Palangos miesto delegacija: Palangos miesto savivaldybės meras Remigijus Kirstukas, mero pavaduotojas Rimantas Garolis, vyriausiasis specialistas kultūrai Vygantas Rekašius, miesto Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Elona Paužienė, Palangos kultūros centro direktorius Nerijus Stasiulis, Palangos miesto savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys, A. Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė, A. Mončio fondo pirmininkas Rolandas Rastauskas.
Į parodos atidarymą kviečiami Lietuvos Respublikos Seimo nariai, kuruojantys kultūrą ir turizmą, Lietuvos Respublikos Kultūros, Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijų darbuotojai, valstybinio Turizmo departamento vadovai bei Vilniaus miesto kūrybinė inteligentija: fotomenininkai, dailininkai, meno ir kultūros kritikai, žiniasklaidos atstovai.
Parodos atidarymo metu bus aptarti 2006 metų Palangos, Vilniaus ir Maskvos fotomenininkų ir dailininkų bendros parodos, pristatomi Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo projektai turizmo ir kultūros srityse.
Parodoje „Maskva, Maskva“ pristatomi penki (daugiausia viduriniosios kartos) gerai žinomi Maskvos fotomenininkai: Aleksandras Agafonovas, Aleksandras Sliusarevas, Liudmila Zinčenko, Svetlana Požarskaja, Konstantinas Smilga – skirtingi temų pasirinkimu, technologijos paieška ir fotografinio žvilgsnio keičiamu pasauliu. Kiekvienas jų – savitas ir reikšmingas rusų fotografijos kitimui.
A. Agafonovas (Rusijos fotomenininkų sąjungos atsakingasis sekretorius) fotomenininkų rate atsirado turėdamas psicholingvistikos ir zoopsichologijos išsilavinimą. Agofonovas - tikslus, taiklus ir egzistenciškai skvarbus. Savo fotografavimo stiliui fotomenininkas vartoja terminą hiporealizmas (realumo trūkumas): fotomenininkas kuria realybės, kurioje atsiranda nerealumo, iracionalumo ir neužbaigtumo momentų, atvaizdus. Fotografijos-simboliai arba fotoeseistika – taip apie savo fotografijas linkęs galvoti pats Agafonovas. Maskvos fotomenininkų parodos sudarytojas.
A. Sliusarevas laikomas pastarųjų 30-ies metų Rusijos fotografijos įžymybe. Tarp Rusijos fotografų jis vadinamas „pirmuoju“: pirmasis, Rusijos fotografijoje įvedęs abstraktų žvilgsnį; pirmasis pradėjęs metafizinę fotografiją; pirmasis, kuris suteikė svarbą darbui su šviesa spalvotoje fotografijoje etc. Šioje parodoje eksponuojamame cikle „Pavasaris 2004“ menininkas pasirenka socialiai aštrią temą, fotografijose fiksuodamas ne paradinę, o paraštinę socialinio-politinio Rusijos gyvenimo reiškinių pusę, selektyviu fotožvilgsniu ironizuodamas oficialiąją kultūrą ir rodydamas „nereikšmingas“, išvirkščiąją pusę išduodančias detales. Fotografui rūpi fragmentais kuriamas socialinis kontekstas.
L. Zinčenko cikle „Non-Objective reality...“ naudoja kamera obskura fotografavimo būdą. Fotomenininkės darbuose kasdieniška nuobodulio ir rutinos realybė sunaikinta ir mistifikuota. Menininkė kuria kitą realybę.
S. Požarskaja (Rusijos fotomenininkų sąjungos atsakingoji sekretorė) dar Sovietų Sąjungos laikais rengė Rusijos sostinės ir provincijos fotografijos parodas, kai fotografijai dar nebuvo laikoma lygiaverčiu menu. Parodoje rodomos menininkės fotografijos gimsta ne fotoaparato, o skaitytuvo (scanner) pagalba: fotomenininkė „nuskaito“ sudėliotus natiurmortus (pvz., silkė ir duona lėkštėje) šiuolaikinėmis technologijomis tarsi atlikdama sofistikuotą, kontrastingą rusiškos „prabangos ir skurdo“ lydimo aktą. Nusipelniusi Rusijos Federacijos kultūros darbuotoja.
K. Smilga ciklo „Apie cirką“ fotografijose režisuoja egzistencialistines būsenas lyg filmų scenas. Fotografija jam – ne realybė, o magijos ir teatro principais kuriamas vidinis pasaulis. Šiuo metu dirba valstybinio Rusijos TV kanalo RTV laidų režisieriumi.
Daugiau informacijos: ARTima Galerija
Totorių g. 3, LT-01121 Vilnius , tel.: (+370-5) 2120156, 8 689 79997 Dovilė, info@artimagalerija.lt
