Kultūra ir tarptautiniai ryšiai
| KULTŪROS SKYRIAUS INFORMACIJA |
|
PALANGOS MIESTO KULTŪROS PROJEKTŲ FINANSAVIMAS 2019 M. Baigėsi 2019 m. Palangos miesto savivaldybės kultūros projektų atrankos konkursas. Atsižvelgdamas į kultūros projektų atrankos konkurso komisijos rekomendacijas (2019 m. balandžio 23 d. protokolas Nr. KUL7-1), Savivaldybės administracijos direktorius priėmė sprendimą dėl projektų finansavimo. ___________________________ KVIEČIAME PRISIJUNGTI RENGIANT PALANGOS MIESTO ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS 2020-2023 M. PROGRAMĄ Lietuvos savivaldybės kasmet vykdo etninės kultūros plėtros valstybinę programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos 2018 m. liepos 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta Palangos miesto savivaldybės etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba), kuri renka informaciją, analizuoja, vertina Palangos etninės kultūros vertybių kaupimo, apsaugos, tyrinėjimų kryptis, etninės kultūros gyvosios tradicijos palaikymo ir sklaidos būklę savivaldybėje, skatina Palangos institucijų, organizacijų ir fizinių asmenų dalyvavimą įgyvendinant etninės kultūros plėtros valstybinę programą. Šiais metais Tarybos vienas iš tikslų – paruošti Palangos miesto etninės kultūros plėtros 2020–2023 m. programą. Kviečiame Palangos mieto švietimo įstaigas, visuomenines organizacijas, viešąsias įstaigas, asociacijas, įvairias bendruomenes, pavienius asmenis įsitraukti į programos rengimą ir siūlyti priemones (renginius, edukacines programas, akcijas, stovyklas ir pan.,) programai įgyvendinti. Taryba įvertins pateiktus pasiūlymus ir atrinks priemones, tinkančias įtraukti į Palangos miesto savivaldybės etninės kultūros 2020–2023 m. programą. Pateikti pasiūlymai bus vertinami pagal šiuos prioritetus: 1. Vaikų ir jaunimo tautinio tapatumo ir etnokultūrinio raštingumo formavimas 2. Etninės kultūros vertybių svarbos suvokimo visuomenėje stiprinimas 3. Etninės kultūros sklaida, gyvosios tradicijos išsaugojimas bei plėtra 4. Nematerialaus kultūros paveldo fiksavimo ir saugojimo darbai 5. Tautodailės ir tradicinių amatų tradicijų Palangoje stiprinimas 6. Palangos krašto savitumo puoselėjimas, pritaikant kultūrinio turizmo plėtrai. Pasiūlymų (užpildant formą) lauksime iki š. m. birželio 15 d. adresu Jolanta Mažrimei Vytauto g. 112, Palanga arba el. paštu jolanta.mazrime@palanga.lt _________________________ PALANGOS MIESTO TRADICINIŲ RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ RĖMIMO FINANSUOJAMI PROJEKTAI Baigėsi 2019 m. Palangos miesto tradicinių religinių bendruomenių rėmimo projektų (toliau-Projektai) konkursas. Atsižvelgdamas į Palangos miesto tradicinių religinių bendruomenių rėmimo projektų konkurso vertinimo komisijos rekomendacijas (2019 m. balandžio 15 d. protokolas Nr. KUL11-1), Savivaldybės administracijos direktorius priėmė sprendimą dėl Savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo. ______________________________ DĖL KULTŪROS PAVELDO APSKAITOS 2019 METŲ PLANO Kultūros paveldo departamentas planuodamas kultūros paveldo apskaitą, sudarė kultūros paveldo objektų, kuriems bus rengiama apskaitos dokumentacija ir tikslinami duomenys Kultūros vertybių registre 2019 m., sąrašus. Informuojame, kad 2019 m. vilų kompleksui 1+5 J. Basanavičiaus g. (unikalus kodas 22877, G65K) planuojama tikslinti vertingąsias savybes. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktus rengia Kultūros paveldo centro specialistai (išsamesnę informaciją apie konkrečių objektų apskaitos duomenų rengimą bei terminus galite rasti adresu www.kpc.lt |
PALANGOS TAUTODAILININKAI, AMATININKAI IR TAUTINIO PAVELDO MEISTRAI
TERESĖ ŽULKIENĖ
Gimimo data 1937 m.
Amatas audėja
Dirbiniai lovatiesės, rankšluosčiai, tautiniai rūbai, juostos
Aprašymas Tai viena geriausių Lietuvos audėjų josaustos lovatiesės, rankšluosčiai, kilimėliai, pagalvės, išmarginti mūsų krašto audiniams būdingais stilizuotais raštais, sodriomis spalvomis, buvo išvežti į parodas Kuboje, Rusijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Vengrijoje, Švedijoje, šimtai tautinių juostų puošia pasaulio lietuvių namus. Meistrės austa vardinė juosta juosė Palangos garbės piliečio, grafų Tiškevičių palikuonį Alfredą Tiškevičių, daugelį kitų iškilių asmenybių.
Kontaktai: Tel. 8 460 51414 el. paštas zulinas@gmail.com
Iš anksto susitarus, meistrė priima grupes amato supažindinimui
ALVYDAS ŠEDUIKIS
Gimimo data 1966 m.
Amatas vargonų ir liaudies instrumentų meistras ir restauratorius
Dirbiniai vargonų restauravimas, cimbolai, kanklės, lamzdeliai
Aprašymas Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senojo muzikos instrumentų gaminimo amato puoselėtojas.
Kontaktai: Tel. 8 687 14043 el.paštas lvaseds@yahoo.de
VIRGILIJUS VAIČIŪNAS
Gimimo data 1954 m.
Amatas medžio drožėjas
Dirbiniai kryžiai, skulptūros, kaušai, samčiai, dubenys, šaukštai, geldos ir t.t.
Aprašymas Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinių amatų meistras, senųjų drožybos, šaukščiaus, kryždirbystės amatų puoselėtojas.
Kontaktai: Tel. 8 614 01369, 8 685 68684 el. paštas rutav@takas.lt
Iš anksto susitarus, meistras priima grupes amato supažindinimui
JONAS GRUNDA
Gimimo metai 1946 m.
Amatas keramikas
Dirbiniai puodai, vazos, medaliai
Aprašymas Keramiko profesionalo pagrindinė veiklos sritis – juodoji keramika, lauko baldai iš ąžuolo. Juodosios keramikos dirbiniai labai įvairūs: žvakidės, dėžutės, įvairių formų ir dydžių dubenys, bokalai, vazos. Be buitinės keramikos, autorius taip pat kuria skulptūras, torsus, proginius medalius.
Kontaktai: Tel. 8 674 46777 el. paštas jonas.grunda@gmail.com
Iš anksto susitarus, meistras priima grupes amato supažindinimui
STANISLAVA KREŽAITĖ
Gimimo metai 1956 m.
Amatas gintaro juvelyrė
Dirbiniai papuošalai
Aprašymas Kuria individualius papuošalus iš gintaro ir sidabro. Darbai išsiskiria unikaliomis gintaro spalvomis. Svarbus vaidmuo skiriamas gintaro papuošalų savitumui pabrėžti.
Kontaktai: Tel. 8 615 50040 el. paštas vilnisamber@gmail.com
Iš anksto susitarus, meistrė priima grupes amato supažindinimui
ALBERTAS BUKAUSKAS
Gimimo metai 1959 m.
Amatas gintaro meistras
Dirbiniai papuošalai, suvenyrai
Aprašymas Amuleto tema šiuolaikinės lietuvių kultūros, estetikos kontekste yra viena svarbiausių Alberto Bukausko kūryboje. Juvelyro stilistikoje grįžtama prie gintaro ir natūralios odos pirmapradžių reikšmių. Tautodailininko darbai puošia ir miesto šventes – dviejų metrų aukščio gintarinis margutis, dviejų metrų ilgio gintarinė stinta.
Kontaktai: Tel. 8 687 17817 el. paštas albertas.bukauskas@gmail.com
Iš anksto susitarus, meistras priima grupes amato supažindinimui
VIRGINIJA BAGDONIENĖ
Gimimo data 1959 m.
Amatas pynimas, mezgimas
Dirbiniai riešinės, pirštinės, kojinės
Aprašymas Tautodailininkė moka prakalbinti medį, numegzti puikias pirštines ar kojines. Prieš beveik trisdešimt metų pirmąją savo darbų parodą surengusi moteris šypsojosi – jai smagu kurti, nepaisant to, jog kartais būna sudėtinga gauti tam reikalingų medžiagų.
Kontaktai: Tel. (8 460) 45071
Iš anksto susitarus, meistrė priima grupes amato supažindinimui
MILDA ZUBERNIENĖ
Gimimo data 1968 m.
Amatas mezgėja
Dirbiniai riešinės
Aprašymas Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo mezgimo amato puoselėtoja. Megzti mokėsi pati. Dalyvavo tradicinės tekstilės mokymo centre, pirmoje Respublikinėje taikomosios tautodailės parodoje-konkurse ir kt.
Kontaktai: Tel. 8 685 55182 el. paštas mildazuberniene@gmail.com
Iš anksto susitarus, meistrė priima grupes amato supažindinimui
IRENA GAČIONIENĖ
Gimimo data 1961 m.
Amatas siuvėja, mezgėja
Dirbiniai skiautiniai, riešinės, kilimėliai, užklotai
Aprašymas Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senųjų mezgimo ir siuvimo amatų puoselėtoja. I. Gačionienės namus puošia ne vienas skiautinys, o stalčiuje guli puikiai numegztos riešinės.
Kontaktai: Tel. 8 699 52958 el. paštasviskas@marga.lt
Darbus galite pamatyti internetiniame puslapyje http://www.marga.lt/
Iš anksto susitarus, meistrė priima grupes amato supažindinimui
GIEDRIUS VENCKUS
Gimimo data 1969 m.
Amatas medžio drožėjas
Dirbiniai mažoji skulptūra, suvenyrai
Aprašymas Giedriaus kūrybos tematika labai plati: nuo senųjų Užgavėnių kaukių iki judančių vaikiškų žaislų ligi humoristinių Palangos kurorto herojų skulptūrų ir kompozicijų. Kiekvienas jo darbas pulsuoja ypatinga gyvybe ir kupinas šmaikštumo.
Kontaktai : Tel. 8 611 80880
LINAS ŽULKUS
Gimimo data 1965 m.
Amatas medžio drožėjas
Dirbiniai medžio skulptūros, suvenyrai
Aprašymas Linas Žulkus pagrįstai galėtų būti vadinamas „žmogumi – orkestru“: jis - profesionalus muzikantas, skulptorius, fotografas, o šiuo metu – ir vienas garsiausių šalyje antikvarinių baldų restauratorių bei kolekcionierių. Restauratorius be vargo gali atskirti, kur baldas buvo pagamintas: fabrike, manufaktūroje ar baldžiaus dirbtuvėse.
Kontaktai: Tel. 8 610 21600 el. paštas zulinas@gmail.com
Iš anksto susitarus, meistras priima grupes amato supažindinimui
VYTAUTAS ŠLEPAVIČIUS
Gimimo data 1950 m.
Amatas juvelyrika
Dirbiniai papuošalai
Aprašymas Iš juvelyro amato V. Šlepavičius gyvena daugiau nei 30 metų. Žalvarį ir gintarą dėliojant lyg mozaiką, gimsta originalūs ir šiuolaikiški tautodailininko papuošalai: auskarai, apyrankės, kaklo papuošalai, sagės, žiedai, įvairūs suvenyrai.
Kontaktai: Tel. 8 613 96822
EUROPOS PAVELDO DIENOS
Lietuvoje jau tapo tradicija Europos paveldo dienos. Kasmet Europos paveldo dienų organizatoriai Lietuvoje – Kultūros vertybių apsaugos departamentas, pakviečia apsilankyti 50 – 60 kultūros paveldo objektų. Vis didesnis ratas piliečių domisi krašto istorija, kultūros vertybėmis ir jų apsauga. Jau buvo paliestos svarbios Lietuvos paveldui temos: dvarai ir rūmai, istoriniai parkai ir sodai, technikos paveldas ir kitos. Apie Europos paveldo dienų istoriją ir siekius galite paskaityti adresu http://www.kpd.lt/epd2015/praejusios-epd/.
| INFORMACIJA DĖL KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ BŪKLĖS ĮVERTINIMO KETINANT JUOS PARDUOTI |
|
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 15 straipsniu, pardavėjas ar kitaip valdymo teises perduodantis kultūros paveldo objekto valdytojas (toliau – perdavėjas) apie ketinimą sudaryti sandorį ne vėliau kaip prieš mėnesį raštu arba elektroniniu paštu informuoja savivaldybės paveldosaugos specialistą. Per tą laiką šis specialistas turi patikrinti, ar tokio objekto ir jo vertingųjų savybių būklė atitinka nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotą būklę (Paslaugos teikimo aprašymas ir Prašymo forma). Kultūros paveldo objekto būklė tikrinama remiantis Kultūros paveldo objekto būklės tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kultūros ministro 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-593. Patikrinimo aktas, jei tokiame objekte nebuvo atliekami tvarkybos darbai, jei nenustatyta jo sužalojimų ir jei nebuvo pažeisti jo naudojimo reikalavimai, galioja 6 mėnesius nuo akto surašymo dienos. Perdavėjo ar įgijėjo pageidavimu už Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą toks būklės patikrinimas gali būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo apie ketinimą sudaryti sandorį. Kultūros paveldo objekto perdavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė, patikrinus objekto būklę, pereina naujam valdytojui (įgijėjui) nuo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo. Jeigu patikrinimo metu nustatyta būklė neatitinka nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotos būklės, už tai atsako perdavėjas. Kultūros paveldo objektų patikrinimą atlieka Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė, tel. (8 460) 48 557, el. paštas kristina.litviniene@palanga.lt. |
| KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ STEBĖSENA |
|
Palangos kultūros paveldo objektų būklės patikrinimo aktai 2017 metais. Palangos kultūros paveldo objektų būklės patikrinimo aktai 2016 metais. Palangos kultūros paveldo objektų patikrinimo aktai: 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėseną sudaro:
Savivaldybės paveldosaugos specialistas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, vadovaudamasis Kultūros paveldo objektų ar vietovių apžiūros, būklės fiksavimo ir tyrimo atlikimo užtikrinimo taisyklėmis bei Kultūros paveldo objekto būklės tikrinimo taisyklėmis, apžiūri valstybės saugomus Palangos kultūros paveldo objektus ir fiksuoja jų būklę, kaupia su tuo susijusią informaciją ir teikia ją Departamentui. Fiksavimo metu nustatomas kultūros paveldo objekto būklės kitimas (objekto fizinė būklė, objekto nustatytųjų vertingųjų savybių būklė bei objekto aplinkos būklė lyginamos su ankstesnių apžiūrų metu bei nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotomis būklėmis). |
| ŽYDŲ ATMINTINOS VIETOS PALANGOJE |
|
Lietuvoje nerasime miesto ar miestelio be žydų kultūros ženklų, dažniausiai – senų kapinių ir sinagogų. 1487 m. Palangoje veikė žydų laidojimo brolija Hevra Kadiša, kas leistų teigti, jog žydai Palangoje gyveno jau XV a. XVII a. žydai jau sudarė nemažą kaimelio bendruomenės dalį, jie savo darbais stengėsi mažą kaimelį paversti klestinčiu miestu. 1693 metais, kai žydai Palangoje gavo miestiečių teisę ir galėjo įsigyti žemės sklypus, statyti namus, užsiimti prekyba, jų čia buvo 10. Palangoje tuo metu gyveno tik 43 žmonės. Po šimto metų, 1794-aisiais, iš 69 miestelėnų buvo 17 žydų. 1817 m. duomenimis, Palangoje stovėjo 80 sodybų, iš kurių 30 priklausė žydams. Tuo metu (Senojoje ir Naujoje Palangoje) gyveno 688 žmonės. Iš jų – 439 (219 vyrų ir 220 moterų) buvo žydai, nepriklausantys Palangos dvaro jurisdikcijai, mokantys mokesčius dvarui už sklypus. Žydų kahalui priklausė mokykla, pirtis, kapinės. 1869 m. Palangoje gyveno 979 žydai (476 vyrai, 503 moterys). Žydai vertėsi tradiciniais verslais: prekiavo, užsiiminėjo amatais, jiems priklausė karčemos. XIX a. II pusėje pagausėjo žydų gyventojų (1881 m. iš 1618 gyventojų buvo 1121 žydas), nes Palangoje įsikūrė gintaro apdirbimo įmonių (jos priklausė žydams), kuriose daugiausia dirbo žydų tautybės darbininkai. 1902 m. buvo pastatyta raudonų plytų sinagoga. Dar viena, mažesnė, sinagoga buvo pastatyta apie 50 metrų nuo didžiosios sinagogos (sinagogos iki šių dienų neišliko). 1936 m. Eta Gutmanienė J. Basanavičiaus gatvėje pastatė pirmąją elektrinę. 1938 m. Palangoje kilo didelis gaisras, kuris sunaikino visą žydų gyvenamąjį kvartalą. 1941 m. Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą Palangoje prasidėjo masinės žydų žudynės. Birželio 27 d. ir spalio 12 d. vykdyto holokausto aukomis tapo daugiau nei 400 Palangos žydų bendruomenės narių. Taip baigėsi daugiau nei 500 metų trukusi neatskiriamos Palangos miesto bendruomenės dalies istorija. 1. Palangos žydų senosios kapinės (I) Palangos žydų senosios kapinės buvo grafų Tiškevičių parko pakraštyje, greta įėjimo. Ši vieta dabar vadinama Jaunimo kalneliu. Kapinėse nebelaidojama nuo 1892 m. (prieš pradedant kurti Tiškevičių parką). Jose aptinkami sluoksniai, siekiantys daugiau nei 200 metų. Remiantis analogais, manoma, kad antkapinius paminklus puošė Jeruzalės miesto ir šventyklų vaizdai, Dekalogo lentelės, zodiako ženklai bei laiminimui ištiestos rankos. 2. Palangos žydų senosios kapinės (II) Palangą nusiaubus 1830 m. gaisrui, senosios laidojimo registravimo knygos buvo sunaikintos (seniausios laidojimo brolijos knygos datuojamos 1487 m.). Nuo 1831 m. prasidėjo laidojimo registravimas naujosiose žydų kapinėse miesto pakraštyje (apie 300 m į rytus nuo Naglio kalno). Kapinėse yra išlikę 10 įvairių dydžių granitinių ir betoninių antkapinių paminklų su iškaltais įrašais hebrajų rašmenimis. 2008 m. rugsėjo 4 d. kapinės įregistruotos LR kultūros vertybių registre (unikalus objekto kodas – 32235). 3. Paminklas žydams atminti 1941 m. birželio 27 d. pietinėje Palangos Birutės parko dalyje, kopose už Birutės kalno buvo sušaudyta 111 žydų ir kitų tautybių žmonių, kaltinamų sovietų režimo rėmimu. Remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro atliktais istoriniais tyrimais, tarp nužudytųjų buvo 95 Palangos valsčiaus žydų bendruomenės nariai (93 vyrai ir 2 moterys) ir 16 ne žydų tautybės žmonių, kurių didelę dalį sudarė lietuviai. 1989 m. simbolinėje vietoje žudynių aukoms atminti pastatytas paminklas – didžiulis granito akmuo. Palangos senbuvių teigimu, tikroji žudynių vieta yra už kelių šimtų metrų – vilos „Auska“ teritorijoje. 4. Žydų palaidojimo vieta Palangos miesto civilinėse kapinėse 1958 m. Palangos miesto civilinėse kapinėse perlaidoti 1941 m. birželio 27 d. pietinėje Palangos Birutės parko dalyje sušaudytų 111 žydų ir kitų tautybių žmonių palaikai. Tokį sprendimą priėmė tuometinis Lietuvos TSR Palangos miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas, vadovaudamasis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 610. Palaidojimo vieta yra vakarinėje kapinių dalyje, netoli pagrindinio įėjimo į kapines iš Vytauto g. pusės. 5. Palangos žydų žudynių vieta ir kapas 1941 m. spalio 12 d. Kunigiškių miške nužudyta apie 200-300 Palangos žydų bendruomenės moterų ir vaikų, kurie nuo 1941 m. birželio 26 d. buvo kalinami Valteriškės kaime buvusiame mažajame gete. Žudynių vieta ir kapas yra 1,1 km į rytus nuo Liepojos plento (A13 – magistralinis kelias). 2015 m. birželio 18 d. žudynių vieta ir kapas įregistruoti LR kultūros vertybių registre (unikalus objekto kodas – 10992). Lankstinuką "Žydų atmintino vietos Palangoje" (lietuvių kalba) rasite čia. Lankstinuką "Žydų atmintino vietos Palangoje" (anglų kalba) rasite čia. Mokslinis straipsnis "Žydų paveldas Palangoje". Daugiau informacijos: Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė, tel. (8 460) 48 557, el. p. kristina.litviniene@palanga.lt |
| KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI |
|
Palanga iš kitų Lietuvos kurortų išsiskiria kurortinės architektūros palikimo gausa ir įvairove. Į LR Kultūros vertybių registrą šiuo metu įrašytas 121 kultūros paveldo objektas (archeologinės vietos, gamtos paminklai, statiniai ir kt.). Išsamesnę informaciją apie juos galima rasti Kultūros vertybių registre. Architektūrinis paveldas Architektūrinis paveldas – tai statiniai, jų kompleksai, ansambliai, urbanistiniai objektai, turintys architektūrinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę. Gerai žinomi architektūros paveldo objektai – Palangos dvaro sodyba, Gintaro muziejaus rūmai, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Palangos kurhauzas. Ne mažiau žinomi – Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia (1824 m.), ant Šventosios upės kranto stovinti medinė Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės koplyčia (1931 m.), senoji vaistinė Vytauto gatvėje, Nemirsetos kurhauzas. Tebėra išlikusios kurorto vilos – „Anapilis“, „Buršteino“, „Pelėda“, „Jūros akis“, „Romeo ir Džiuljeta“ ir kitos. Valstybės saugomi B. Dvariono, J. Bendoriaus, J. Šliūpo, A. Žmuidzinavičiaus, B. Mingilaitės-Uogintienės ir B. Uoginto namai. Į Kultūros vertybių registrą taip pat įtraukti – A. Mončio namai-muziejus, vasaros skaityklos, šiltųjų maudyklių ir Tremties ir rezistencijos muziejaus pastatai, Palangos autobusų stotis, Vlado Jurgučio mokykla ir nemažai kitų architektūrinio paveldo objektų. Archeologinis paveldas Archeologinis paveldas – seniausiai pažįstama ir turbūt gausiausia paveldo rūšis, apimanti įvairius žmogaus veiklos pėdsakų turinčius objektus, apie kuriuos sužinome archeologinių kasinėjimų metodais ir iš muziejuose pateikiamų eksponatų. Palangoje nemažai archeologinio paveldo objektų – Anaičių kapinynas, Palangos kapinynai (4), iš kurių žinomiausi – Žemaičių kalnelis (pagonybės gerbėjų pamėgta vieta) ir Naglio kalnas, Palangos piliakalnis, vadinamas Birutės kalnu (čia renkasi visuomenė per religines ir svarbias valstybines šventes), Būtingės dvarvietė, Palangos ir Šventosios senųjų miestų vietos bei senovės gyvenvietės ir kiti objektai. Istorinis paveldas Istorinis paveldas - tai objektai, susiję su krašto istorine raida, įvykiais, visuomenės gyvenimu, žymiomis asmenybėmis ir jų atminimu. Taip pat laidojimo vietos – senosios kapinės, karių, rezistentų ir žymių žmonių kapai. Palangoje taip pat yra istorinio paveldo objektų. Miesto kapinėse ilsisi Lietuvių kompozitorius, pianistas, dirigentas, profesorius Balys Dvarionas (1904-1972), Lietuvių kalbininkas, kraštotyrininkas Antanas Vireliūnas (1887-1925), sklandymo pradininkas Lietuvoje Bronius Oškinis (1913-1985). Į Kultūros vertybių registrą įtrauktos Anaičių etnografinės kapinės, kurių antkapiuose darniai sugyvena lietuvių ir vokiečių kalbos, žydų senosios kapinės (šalia Naglio kalno), Palangos žydų žudynių vieta ir kapas (Kunigiškių miškas) ir kt. Dailės paveldas Svarbią Lietuvos kultūros paveldo dalį sudaro dailės vertybės, sukurtos profesionalių menininkų ir liaudies meistrų. Kurortą puošia istorinius įvykius, žymias asmenybes įamžinantys paminklai, skulptūros. Palangai savo darbus kūrė skulptoriai – R. Antinis, N. Gaigalaitė, S. Žirgulis, K. Petrikaitė-Tulienė ir kiti. Savo darbus dovanojo išeivijos skulptorius A. Mončys. Pati Žinomiausia ir kurorto simboliu tapusi skulptūra – „Jūratė ir Kastytis“ (1959 m.), greta pėsčiųjų tilto į jūrą. Nemažiau žinomos ir kitos skulptūros – „Eglė žalčių karalienė“, „Šaulys“, „Žuvėdra“, „Žvejo dukros“. Į Kultūros vertybių registrą taip pat įtraukti – Palangos miesto Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios altoriai su horeljefais, vitražai ir sakykla, paminklas „Pirmajam lietuviškam spektakliui (1899 m.), paveikslai – „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu (Bochnios Švč. Mergelė Marija)“ ir „Šv. Kazimieras“ bei kiti objektai.     |
| AKTUALI INFORMACIJA |
|
DĖL KULTŪROS PAVELDO APSKAITOS 2019 METŲ PLANO Kultūros paveldo departamentas planuodamas kultūros paveldo apskaitą, sudarė kultūros paveldo objektų, kuriems bus rengiama apskaitos dokumentacija ir tikslinami duomenys Kultūros vertybių registre 2019 m., sąrašus. Informuojame, kad 2019 m. vilų kompleksui 1+5 J. Basanavičiaus g. (unikalus kodas 22877, G65K) planuojama tikslinti vertingąsias savybes. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktus rengia Kultūros paveldo centro specialistai (išsamesnę informaciją apie konkrečių objektų apskaitos duomenų rengimą bei terminus galite rasti adresu www.kpc.lt Kultūros paveldo departamento iternetinėje svetainėje galite rasti kultūros paveldo objektų, kuriems bus rengiama apskaitos dokumentacija ir tikslinami duomenys Kultūros vertybių registre 2019, sąrašus. |
| PALANGOS MENO KOLEKTYVAI |
|
Palangos pučiamųjų orkestras ,,Palangos orkestras“ Palangos kultūros ir jaunimo centro vyrų choras ,,Jūros šauliai“ Palangos kultūros ir jaunimo centro liaudiška kapela ,,Eldija“ Pagyvenusiųjų liaudiškų šokių ansamblis ,,Bočiai“ |
Internetinė svetainė www.palangamvb.lt
Grafų Tiškevičių al. 1,
LT-00135 Palanga,
tel. 8 618 59 000
Vadovas Vygantas Rekašius
Paskutinis atnaujinimas: 2019-04-11 14:37:34
2019 M. KULTŪRINIAI IR PRAMOGINIAI RENGINIAI PALANGOJE *
|
SAUSIS |
||||
|
Diena |
Renginio pavadinimas |
Renginio aprašymas |
Renginio vieta |
Organizatoriai |
|
6 |
Trys Karaliai |
Trys Karaliai – sausio 6 d. švenčiama šventė, kuria tradiciškai pasibaigia Kalėdinis laikotarpis. |
Grafų Tiškevičių alėja |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
12 |
|
Palangos miesto gyventojai ir kurorto svečiai: senjorai, jaunimas, vaikai, šeimos kviečiami dalyvauti šviesos eisenoje, į kurią prašoma ateiti su įvairiais šviesos šaltiniais - fakelais, žibintuvėliais, žibintais ir pagerbti laisvės gynėjus prie Atminimo laužų. |
Prie gen. V. Žemaičio paminklo, Palanga |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
13 |
Laisvės gynėjų diena |
Koncertas laisvės ginėjams atminti |
Kurhauzo salė Grafų Tiškevičių al. 1, Palanga |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
26 |
Koncertų ciklas "Muzikos vakarai Kuhauze |
Orkestras tai nepriklausomas, bet kokios komercijos atsisakantis kolektyvas. Didžiąją jo repertuaro dalį sudaro retai skambantys ar Lietuvoje dar negirdėti kūriniai.Orkestre groja įvairaus amžiaus ir profesijų muzikos mylėtojai, o kartu muzikuoti noriai sutinka ir ryškiausi Lietuvos atlikėjai |
Kurhauzo salė Grafų Tiškevičių al. 1, Palanga |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
VASARIS |
||||
|
8-10 |
"Palangos stinta 2019" |
Šventėje visų laukia agurkais kvepianti stinta, tradicinės magaryčios žvejams ir svečiams, žvejiškos melodijos. Visą dieną galima ne tik paragauti įvairiais būdais paruoštos stintos, bet ir sudalyvauti įvairiose varžybose, stebėti Stintų grilio čempionatą. |
J. Basanavičiaus gatvė, |
Asociacija "Stintų ordinas" Virbališkės takas 3C, Palanga Tel. 8 699 89 666 el. p. stintu.ordinas@gmail.com |
|
16 |
Lietuvos valstybės atkūrimo diena |
Šventinis koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Programoje Eduardo Balsio kūriniai. Dalyvauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras. Solistė Lina Marija Songailė, dirigentas tomas Ambrozaitis |
Palangos koncertų salė, Vytauto g., 43 |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
KOVAS |
||||
|
5 |
Užgavėnių šventė |
,,Žiema, žiema, dink iš kiemo“, - taip šaukia visi karnavalo dalyviai, norėdami sutikti pavasario saulėgrįžą bei pavasarinius saulės spindulius. Po miestą vaikšto persirengėliai, vaizduodami tokius personažus kaip ožys, arklys ir, žinoma, Kanapinis bei Lašininis. Lauže deginama Morė |
Centrinė miesto aikštė |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
11 |
|
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną palangiškiai ir kurorto svečiai kviečiami švęsti džiugiai ir jaunatviškai: dalyvauti interaktyvioje bendruomenės akcijoje, šventinėje eisenoje. |
Palangos miesto erdvės, Grafų Tiškevičių alėja |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
21-23 |
Teatro festivalis vaikams "Kurhauzo nykštukas" |
Tai profesionalių teatrų festivalis vaikams Palangoje, kurio metu spektaklius rodo Lietuvos teatrai, kryptingai kuriantys spektaklius skirtingo amžiaus vaikams, tarp jų ir kūdikiams. |
Kurhauzo salė ir palėpė (3 a.) |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
24-25 |
"Grubiojo" teatro spektaklis "Musė" |
Šiuolaikinės dramaturgės - aktorės D.Čepauskaitės, už draminę kūrybą apdovanotos „Auksiniu scenos kryžiumi“, pjesėje „Musė“ vaizduojamas tėvų paliktos ne pagal amžių patyrusios mergaitės „nuotykis“, kuris priverčia miesčionių porą „perkratyti“ savo sumaterialėjusio gyvenimo vertybes. |
Kurhauzo palėpė (3 a.) |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
30 -balandžio 5 |
Palangos dienos |
Palangiškiai šeštus metus minės ne tik kurorto, bet ir visai šaliai svarbią datą - Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos 1921 m. kovo 30 d. |
Įvairios kultūrinės vietos Palangoje |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
BALANDIS |
||||
|
10-27 |
Margučių alėja |
Viena iš pagrindinių Palangos miesto gatvių, J. Basanavičiaus gatvė šv. Velykų proga bus papuošta išskirtinio dydžio margučiais. |
J. Basanavičiaus gatvė |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
27-28 |
Folkloro festivalis "Jurgi, paimk raktus" |
Jurginės Palangoje - tai gražiausias metų laikas, kai žemė išleidžia žalumą. Smagioje atbundančios gamtos šventėje išskirtinę nuotaiką kuria folkloro kolektyvai, lalėdami visomis Lietuvios tarmėmis. Šventėje galima susipažinti su įvairių regionų Jurginių papročiais ir kulinariniu paveldu, tradiciniais šokiaisir įvairiausiais instrumentais. Renginiai vyksta skveruose ir gatvėse, mokyklose, bibliotekoje ir kavinėse. |
Birutės parkas |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
28 |
Atvelykis |
Šventės metu vyksta įvairios atrakcijos, margučių ridenimas Palangoje ant tilto ir Šventojoje |
Palangos tiltas, Palanga |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
GEGUŽĖ |
||||
|
5 |
Motinos diena |
Koncertas, skirtas Motinos dienai paminėti |
Šventoji (vieta bus tikslinama) |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
9 |
Europos diena |
Renginys, skirtas Europos dienai paminėti |
Jūratės ir Kastyčio skveras |
Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka |
|
17-19 |
Pučiamųjų muzikos festivalis "Amber Wind" |
Keturias dienas kurorte šurmuliuosiantis festivalis suburs profesionaliausius orkestrus iš Lietuvos ir kitų Europos valstybių |
Palangos koncertų salė, Vytauto g. 43, Palanga |
VšĮ "Palangos orkestras" |
|
25-26 |
Gintarinis savaitgalis |
Kurorto gyventojai ir svečiai dalyvauja įvairiuose konkursuose, atrakcijose, rinkdami gintarą. |
Palangos miesto erdvės, paplūdimys |
VšĮ "Palangos investicijų valdymas" Vytauto g. 112, Palanga Tel. (8 460) 49 197 |
|
31- birželio 2 d. |
Kurorto šventė "Myliu Palangą" |
Tris dienas trunkanti šventė kaip ir kasmet žada daugybę koncertų bei parodų ir kviečia į tradicinį kermošių "Palangos Juzė", parodų pristatymus, šventės atidarymo ceremoniją, Palangos meno kolektyvų koncertus. |
J. Basanavičiaus gatvė, |
VšĮ "Palangos investicijų valdymas" |
|
BIRŽELIS |
||||
|
8 |
Tarptautinis linijinių šokių festivalis |
J. Basanavičiaus gatvėje vienu metu linijinius šokius šoka daugiau nei 1000 žmonių, atvykusių iš įvairiausių šalių |
.Basanavičiaus gatvė, pajūris |
VšĮ "Linijinių šokių mokykla Linedancelt" |
|
13,14,15, |
Pučiamųjų muzikos koncertų ciklas |
Palangos orkestras tęsia antrą šimtmetį puoselėjamą pučiamųjų muzikos vasaros koncertų tradiciją Birutės parke. Iki šiol savo klausytojus kvietęs į "Dūdų vasara" pasirodymus, šiemet "Palangos orkestras" pribrendo pokyčiams, dūdas užaugino iki instrumentų ir pučiamųjų muzikos gerbėjų lauks koncertuose. Kiekvieną vasaros ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį nuo 18.30 val. rotondoje skambės klasikinė, populiarioji bei originali pučiamųjų muzika. |
Palangos Birutės parko rotonda |
VšĮ "Palangos orkestras" |
|
13-16 |
Tarptautinis baikerių paplūdimio ir muzikos festivalis "Beach bike fest" |
4 dienų nemokamoje festivalio programoje po atviru dangumi - baikerių varžybos, motociklų paroda ir didžiulis paradas, taip pat griausmingi muzikiniai renginiai scenoje su žvaigždėmis iš Lietuvos ir visos Europos! |
Šventoji |
Klaipėdos miesto motociklininkų klubas "Chimeros"
|
|
14 |
Gedulo ir vilties diena |
Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai. 18 val. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje aukojamos Šv. Mišios. Po Šv. Mišių, prie Tremtinių kryžiaus vyks pilietinė iniciatyva „Tremties vaikų žaislai“. Dalyvauja Jūros šaulių vyrų choras, Palangos senosios gimnazijos mokiniai. |
Prie Tremtinių kryžiaus, |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
15 |
Chorų šventė "Su jūra dainuok" |
Palangos kultūros ir jaunimo centro moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ ir Jūros šaulių vyrų choras (vadovas Rimgaudas Juozapavičius), kviečia į kasmetinę lygių balsų chorų šventę „Su jūra dainuok“, kuri šiais metais skirta Lietuvos šaulių sąjungos 100 – mečiui paminėti. Chorų šventėje dalyvauja per 300 dainininkų iš visos Lietuvos. |
Grafų Tiškevičių alėja, |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
21-23 |
Komedija |
,,Amerika pirtyje" - pirmasis Lietuvoje, Palangos mieste, prieš 120 metų Grafo Tiškevičiaus daržinėje ant jūros kranto lietuvių kalba suvaidintas spektaklis . Minint Juozo Vilkutaičio Keturakio 150 – ąsias gimimo metines Palangos kultūros ir jaunimo centro „Grubusis" teatras pristatys komediją „Amerika Palangoje". Spektaklyje vaizduojamos šiandienai aktualios situacijos – emigracija, noras pralobti, apgaunant kitus, meilės istorijos ir kt. Palangos „Grubusis“ teatras kviečia visus susiburti kartu, ir atšvęsti istorinį Palangos įvykį. |
Kurhauzo salė Grafų Tiškevičių al. 1, Palanga |
Palangos kultūros ir jaunimo centras Grafų Tiškevičių al.1, LT-00135 Palanga Tel.: (8 460) 48 547, vadybininkas@pkjc.lt , www.pkjc.lt |
|
22-23 |
Joninės prie jūros |
Joninės Šventojoje 2 dienas kvies į alėją, pilną Joninių paslapčių. Amatininkų mugė, edukacijos apie žolynų paslaptis, vainikų pynimas, žvakių liejimas, sportiniai ir pramoginiai Joninių žaidimai. Belaukiant Joninių nakties, vyks Vikingų varžybos, koncertai, konkursai bei Jonų ir Janinų apdovanojimai. Šventės kulminacija - Joninės su muzikos grupe „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, vainikų plukdymas į jūrą ir fejerverkas. |
Jūros g. ir Prieplaukos g. sankirta, Šventoji |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
25 |
Nacionalinių instrumentų atlikėjų koncertas |
Dalyvauja: Aistė Bružaitė (kanklės), Ingrida Spalinskaitė-Kurienė (kanklės), Egidijus Ališauskas (birbynė), Kęstutis Lipeika (birbynė) |
Kurhauzo salė |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
LIEPA |
||||
|
3 |
VII-asis tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis |
Introdukcija su Paulium Anderson - fortepijonas (Lietuva, Danija) |
Gintaro muziejus |
VšĮ "Klasika LT" |
|
4, 5,6, |
Pučiamųjų muzikos koncertų ciklas |
Palangos orkestras tęsia antrą šimtmetį puoselėjamą pučiamųjų muzikos vasaros koncertų tradiciją Birutės parke. Iki šiol savo klausytojus kvietęs į "Dūdų vasara" pasirodymus, šiemet "Palangos orkestras" pribrendo pokyčiams, dūdas užaugino iki instrumentų ir pučiamųjų muzikos gerbėjų lauks koncertuose. Kiekvieną vasaros ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį nuo 18.30 val. rotondoje skambės klasikinė, populiarioji bei originali pučiamųjų muzika. |
Palangos |
VšĮ "Palangos orkestras" |
|
5 |
VII-asis tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis |
Jaunųjų talentų maratonas |
Gintaro muziejaus terasa |
VšĮ "Klasika LT" |
|
6 |
VII-asis tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis |
Festivalio atidarymo koncertas, skirtas E. Balsio 100-osioms gimimo metinėms. |
Gintaro muziejaus terasa |
VšĮ "Klasika LT" |
|
7 |
VII-asis tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis |
Petras Geniušas ( fortepijonas) |
Kurhauzo salė |
VšĮ "Klasika LT" |
|
8 |
VII-asis tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis |
Projektas "Draugystės tiltai" Dalyvauja: Eloisa Cascio (fortepijonas, Italija) ir styginių kvartetas (Ingrida Rupaitė, smuikas, Teodora Staigė, smuikas, Auksė Kaziukaitienė, altas, Kornelija Kupšytė, violončelė. |
Gintaro muziejus |
VšĮ "Klasika LT" |
|
9 |
VII-asis tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis |
Fortepijono muzikos koncertas |
Kurhauzo salė |
VšĮ "Klasika LT" |
|
10 |
VII-asis tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis |
Koncertas "Tas žavingas operos pasaulis" |
Kurhauzo salė |
VšĮ "Klasika LT" |
|
11 |
VII-asis tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis |
Koncertas Dalyvauja: Alexander Ramm (violončelė, Rusija), Darius Mažintas (fortepijonas) |
Kurhauzo salė |
VšĮ "Klasika LT" |
|
12 |
VII-asis tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis |
Koncertas "Fantazijos" Dalyvauja: Fernando Rana Barreiro (fleita, Ispanija) |
Gintaro muziejus |
VšĮ "Klasika LT" |
|
13 |
VII-asis tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis |
Festivalio baigiamasis koncertas "Apmąstymai apie M. K. Čiurlionį" |
Kurhauzo salė |
VšĮ "Klasika LT" |
|
14 |
Nomedos Kazlaus vokalko muzikos akademijos baigiamasis koncertas |
„Nomedos Kazlaus vokalo vasaros akademija” vyksta jau penktus metus. 2018 m. LRT TV sukūrė dokumentinę apybraižą apie vasaros akademiją „Dainuojanti vasara”. Baigiamasis dalyvių koncertas – tai tarptautinio kasmetinio edukacinio projekto jaunimui finalinis akordas, kuriuo dalyviai atskleidžia įgytas žinias ir patobulintus įgūdžius. Akademijoje dalyvauja įvairaus žanro vokalistai, vokalo besimokantys moksleiviai ir studentai, profesionalūs dainininkai, vokalo pedagogai bei muzikos mokytojai, norintys kelti savo kvalifikaciją. Dalyviai gauna baigimo Diplomą, o vokalo pedagogai - Kvalifikacijos kėlimo pažymėjimą. |
Kurhauzo salė Grafų Tiškevičių al. 1, Palanga |
Palangos kultūros ir jaunimo centras Grafų Tiškevičių al.1, Palanga Tel.: 8 (460) 48547 kultura@pkjc.lt , www.pkjc.lt |
|
18-20 |
Aurtomobilių sporto renginys "Aurum 1006 km lenktynės" |
Tai didžiausias Baltijos regione automobilių sporto renginys |
Klaipėdos plentas |
VšĮ "Promo Events" |
|
20 |
Koncertas "Šokanti garsų jūra Palangoje" |
Pasauliniuose konkursuose laurus skinantis alto ir akordeono duetas „Tutto a Dio“ (Greta Staponkutė (altas) ir Augustinas Rakauskas (akordeonas) yra vertinamas už charizmatišką ir širdį paliečiantį atlikimą, nuspalvintą profesionaliu ir kūrybišku. |
Kurhauzo salė Grafų Tiškevičių al. 1, Palanga |
Palangos kultūros ir jaunimo centras Grafų Tiškevičių al.1, Palanga Tel.: 8 (460) 48547 kultura@pkjc.lt , www.pkjc.lt |
|
21 |
Muzikos festivalis |
Milda Baronaitė-Gudeikienė (sopranas), Juozas Janužas (tenoras) ir Lietuvos kariuomenės orkestras (dirigentas Dainius Pavilionis) |
Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia Vytauto g. 51 Palanga |
VšĮ "Cantus firmus" Taikos g. 132-25 Vilnius Tel. 8 616 91 560 renginiai@cantusfirmus.lt |
|
23 |
Vlado Bagdono koncertas |
Lietuvos kino , teatro ir televizijos aktroius Vladas Bagdonas surengs koncertą visiems savo kūrybos gerbėjams. Tai reta proga pamatyti ir išgirsti aktorių, kurio milžiiškas indėlis į Lietuvos teatro istoriją yra įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. |
Kurhauzo salė Grafų Tiškevičių al. 1, Palanga |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
24 |
Autorinis Liudo Mikalausko vakaras |
Liudas Mikalauskas klausytoją prikausto nuo pirmų garsų ir kiekvienas jo pasirodymas tai kaip pagunda, kuriai sunku atsispirti. Kiekvienas jo koncertas -tai tarsi mažas spektaklis, leidžiantis žiūrovams pasijusti pačio koncerto bendraautoriais. |
Kurhauzo salė Grafų Tiškevičių al. 1, Palanga |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
24 |
Muzikos festivalis |
Muzika po bažnyčios skliautais |
Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia Vytauto g. 51 Palanga |
VšĮ "Cantus firmus" |
|
25 |
Muzikos festivalis |
Laiko patikrinta muzika GALA koncertas Koncerto partneris VI-asis Alion Baltic Internacional Muzic festival Bilietus platina www.bilietai.lt |
Gintaro muziejus Vytauto g. 17 Palanga |
VšĮ "Cantus firmus" Taikos g. 132-25 Vilnius Tel. 8 616 91 560 renginiai@cantusfirmus.lt |
|
25 |
Fortepijono fiesta Palangoje |
Šio koncerto atlikėjai - didžiausios fortepijono akademijos Baltijos šalyse “Klaipėda Piano Masters” auklėtiniai Skambės žėrintys ir virtuoziški L. van Beethoveno, F. Šopeno, F. Liszto, S. Rachmaninovo ir kitų kompozitorių kūriniai. |
Kurhauzo salė Grafų Tiškevičių al. 1, Palanga |
Palangos kultūros ir jaunimo centras Grafų Tiškevičių al.1, LT-00135 Palanga Tel.: (8 460) 48 547, vadybininkas@pkjc.lt , www.pkjc.lt |
|
26 |
Roko Jurkaus klasikinės gitaros rečitalis |
Rokas Jurkus, šiuo metu studijuojantis Lilio muzikos ir šokio konservatorijoje (Prancūzija), liepos mėnesį Lietuvoje surengs rečitalius, kuriuose pristatys virtuozišką programą. Skambės Lietuvoje dar negirdėti kūriniai. |
Kurhauzo salė Grafų Tiškevičių al. 1, Palanga |
Palangos kultūros ir jaunimo centras Grafų Tiškevičių al.1, Palanga Tel.: 8 (460) 48547 kultura@pkjc.lt , www.pkjc.lt |
|
27-28 |
Socialinė akcija "Pasveikink jūrą Palangoje" |
Palanga vėl sukvies įvairiuose šalies miestuose gyvenančius vaikus, nė karto nemačiusius jūros. Kurorto Savivaldybė ketvirtą kartą inicijuoja socialinę akciją „Pasveikink jūrą Palangoje“. Ši akcija organizuojama jungiantis prie Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“. |
Įvairios miesto erdvės, paplūdimys |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
28 |
Muzikos festivalis |
Sulamitos giesmės |
Gintaro muziejus |
VšĮ "Cantus firmus" |
|
30 |
Muzikos festivalis |
Muzikos dienoraščiai |
Gintaro muziejus |
VšĮ "Cantus firmus" |
|
31 |
Klasikinės muzikos ciklas "Nakties serenados" |
Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergejus Krylovas) solistė Maria Fedotova (fleita) dirigentas Modestas Pitrėnas. |
Gintaro muziejus, |
Lietuvos nacionalinė filharmonija |
|
RUGPJŪTIS |
||||
|
1 |
Klasikinės muzikos ciklas "Nakties serenados" |
Lietuvos kamerinis orkestras, solistas Tadas Motiečius (akordeonas), dirigentas Modestas Pitrėnas. |
Gintaro muziejus, |
Lietuvos nacionalinė filharmonija |
|
2 |
Klasikinės muzikos ciklas "Nakties serenados" |
Lietuvos kamerinis orkestras, solistė Elena Daunytė (violončelė), dirigentas Vilmantas Kaliūnas |
Gintaro muziejus, |
Lietuvos nacionalinė filharmonija |
|
3 |
Klasikinės muzikos ciklas "Nakties serenados" |
Lietuvos kamerinis orkestras, solistas Roman Kim (smuikas), dirigentas Robertas Šervenikas |
Gintaro muziejus, |
Lietuvos nacionalinė filharmonija |
|
4 |
Muzikos festivalis |
Aplink pasaulį |
Gintaro muziejus, |
VšĮ "Cantus firmus" |
|
6-12 |
Palangos jaunimo savaitė |
Palangos jaunimo svaitė - 7 dienas skirtingose miesto erdvėse vykstančios diskusijos su skirtingų profesijų atstovais. |
Palangos miesto erdvės |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
7 |
Muzikos festivalis |
Tikra istorija |
Gintaro muziejus, |
VšĮ "Cantus firmus" |
|
9 |
Muzikos festivalis |
Vargonų ir trimito viražai |
Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia Vytauto g. 51 Palanga |
VšĮ "Cantus firmus" |
|
10 |
Muzikos festivalis |
Pašnekesiai apie esmę: |
Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka Vytauto g. 61 Palanga |
VšĮ "Cantus firmus" |
|
13 |
Muzikos festivalis |
Jaruzalės dainos |
Gintaro muziejus, Vytauto g. 17, Palanga |
VšĮ "Cantus firmus" |
|
15 |
Muzikos festivalis "Pasaulio balsai 2019" |
Giesmės Dangaus miestui Dalyvauja: Choras Draugiški projektai Dirigentai Agnė Kavaliauskienė, Linas Balandis |
Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia Vytauto g. 51 Palanga |
VšĮ "Cantus firmus" |
|
18 |
Muzikos festivalis "Pasaulio balsai 2019" |
Protėvių laiškai Dalyvauja: Asta Krikščiūnaitė (sopranas) Robertas Beinaris (obojus Virginijus Barkauskas (vargonai) Palangos orkestras (dirigentas Vygantas Rekašius) |
Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia Vytauto g. 51 Palanga |
VšĮ "Cantus firmus" |
|
1,2,3, |
Pučiamųjų muzikos koncertų ciklas |
Palangos orkestras tęsia antrą šimtmetį puoselėjamą pučiamųjų muzikos vasaros koncertų tradiciją Birutės parke. Iki šiol savo klausytojus kvietęs į "Dūdų vasara" pasirodymus, šiemet "Palangos orkestras" pribrendo pokyčiams, dūdas užaugino iki instrumentų ir pučiamųjų muzikos gerbėjų lauks koncertuose. Kiekvieną vasaros ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį nuo 18.30 val. rotondoje skambės klasikinė, populiarioji bei originali pučiamųjų muzika. |
Palangos Birutės parko rotonda |
VšĮ "Palangos orkestras" |
|
23 |
|
Juodojo kaspino diena, primena Molotovo-Ribbentropo pakto metines ir jo slaptuosius protokolus, kuriais stalininė Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija neteisėtai pasidalino Europą ir panaikino Baltijos šalių nepriklausomybę |
Vieta tikslinama |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
23 |
Muzikos festivalis "Pasaulio balsai 2019" |
Vienybės muzika, skiriama Baltijos kelio 30-mečiui Dalyvauja: Rita Petrauskaitė (sopranas Eglė Stundžiaitė (sopranas) Nora Petročenko (mecosopranas) Edgaras Davidovičius (tenoras) Žygimantas Galinis (baritonas) Šiaulių valstybinis kamerinis choras "Polifonija"(vyr. dirigentas Tomas Ambrozaitis) Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras (vyr. dirigentas tomas Ambrozaitis) Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras (vyr. dirigentas Vlkadimiras Konstantinovas) |
Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia Vytauto g. 51 Palanga |
VšĮ "Cantus firmus" Taikos g. 132-25 Vilnius Tel. 8 616 91 560 renginiai@cantusfirmus.lt |
|
25 |
"Senovinės ugnies laužai" |
Baltijos kelias mūsų prisiminimuose. Laužai Baltijos jūros pakrantėje |
Palanga, Šventoji, Būtingė |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
RUGSĖJIS |
||||
|
15 |
Jūros diena |
Miestelyje šurmuliuoja renginiai, skirti pirmosios Lietuvoje Jūros dienos paminėjimui. Kartu bus švenčiama ir Baltų vienybės diena. |
Šventosios miestelis |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
21-22 |
Liaudiškų šokių festivalis "Palangos miestely" |
Šokių festivalis suburia liaudiškų šokių mėgėjus iš įvairių šalių. Šią dieną kurortas sušvinta tautinių rūbų spalvomis.Organizuojama tautodailininkų mugė. |
Įvairios Palangos miesto erdvės |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
SPALIS |
||||
| 5-6 | "Grubiojo" teatro premjera "Mirties pensionas" | Naujas „Grubiojo“ teatro pastatymas, sprendžiantis socialines nūdienos problemas. | Kurhauzas (palėpė) Grafų Tiškevičių al. 1, Palanga |
Palangos kultūros ir jaunimo centras Grafų Tiškevičių al.1, Palanga Tel. (8 675) 74948 vadybininkas@pkjc.lt; www.pkjc.lt |
| 27 | Koncertų ciklas "Muzikos vakarai Kurhauze" |
Muzikos vakarai kurhauze išssiskiria savo profesionalios muzikos koncertais. Palangiškiai ir svečiai turi galimybę pasiklausyti nusipelniusių atlikėjų, atliekamą įvairaus žanro muziką. | Kurhauzo salė Grafų Tiškevičių al. 1 Palanga |
Palangos kultūros ir jaunimo centras Grafų Tiškevičių al.1, Palanga Tel. (8 460) 31216 kurhauzosale@pkjc.lt; www.pkjc.lt |
|
LAPKRITIS |
||||
|
Koncertų ciklas |
Muzikos vakarai kurhauze išssiskiria savo profesionalios muzikos koncertais. Palangiškiai ir svečiai turi galimybę pasiklausyti nusipelniusių atlikėjų, atliekamą įvairaus žanro muziką. |
Kurhauzo salė |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
|
29 |
Draugo diena |
Palangos jaunimo iniciatyvų pristatymai |
Jaunimo erdvė "Be stogo" |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
GRUODIS |
||||
|
1-31 |
"Spindinčios Kalėdos" |
Pasiruošimas Kalėdoms yra didelė šventė, suburianti bendram tikslui - dalintis šventiniu džiaugsmu, šviesa ir viltimi. Projekto „Spindinčios Kalėdos!“veiklos vyks nuo advento pradžios iki Trijų karalių ir kvies Palangos bei Šventosios bendruomenes, kurorto svečius kartu pasiruošti ir sutikti gražiausią metų šventę. Per visą laikortarpį vyks Edukacinės veiklos, Kalėdinių giesmių vakarai, spektakliai, akcijos, parodos. |
Kurhauzas |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
6 |
Miesto eglės įžiebimas |
Šią dieną palangiškiai ir miesto svečiai gali grožėtis kalėdinės eglės įžiebimo švente |
Tiškevičių alėja |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
7 |
Kalėdų eglės įžiebimas Šventojoje |
Miesto eglės įžiebimo šventė |
Šventosios miestelis |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
26 |
Kalėdinės muzikos valanda |
Kalėdos – tai šeimos, linksmybių ir švenčių metas. Tradiciškai Palangos orkestras primena apie vieną iš gražiausių metų švenčių ir kviečia į Kalėdinės muzikos koncertus bažnyčioje |
Palangos švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia |
VšĮ "Palangos orkestras" |
|
31 |
Naujametinis koncertas |
Šventinis koncertas, palydint senuosius metus |
Kurhauzo salė |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
|
31 |
Naujųjų sutikimo fejerverkas |
Šventinis Naujų Metų sutikimas |
Ant jūros tilto |
Palangos kultūros ir jaunimo centras |
*Kultūrinių ir pramoginių renginių kalendorius nuolat pildomas, organizatoriai turi teisę keisti renginių datas.
Baltijos jūros miestų sąjunga (UBC)
1993 m. vasario 26 d. Palangos miesto taryboje buvo priimtas sprendimas kreiptis į UBC dėl narystės šioje organizacijoje. 1993 m. kovo 5 d. Palangos miesto tarybos pirmininkas Bronius Martinkus Tarybos vardu kreipėsi į UBC, prašydamas priimti Palangos miestą į Baltijos jūros miestų sąjungą.
1993 m. birželio 6-7 d. Kaliningrade vykusio UBC Vykdomosios tarybos susirinkimo metu Palangos miestas buvo priimtas į UBC narius.
Palangos miesto savivaldybė dalyvauja UBC Turizmo, Verslo, Švietimo komisijų veikloje.
Pasienio savivaldybių asociacija „Mikroeuroregionas „Bartuva“
Palangos miesto taryba 1998 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 147 pritarė Latvijos Respublikos atvirojo bendradarbiavimo vidaus valdybos centro (ABVVC) „Bartava“ pasiūlymui kartu su Skuodo ir Kretingos rajonų savivaldybėmis bei Latvijos Respublikos atvirojo bendradarbiavimo vidaus valdybos centru “Bartava” steigti pasienio asociaciją.
2000 m. liepos 20 d. Palangos mieto meras kartu su ABVVC „Bartava“ pirmininku, Skuodo rajono meru bei Kretingos miesto meru pasirašė ketinimų protokolą dėl asociacijos įkūrimo.
Asociacijos nariai pasikeisdami prezidentauja asociacijai po vienerius metus. 2003 metais asociacijai prezidentavo Kretingos rajono savivaldybė, 2004 metais prezidentavimą perima Palangos miesto savivaldybė.
Pagrindinis pasienio asociacijos tikslas – parengti sąlygas socialinei ir ekonominei regiono plėtrai, bendradarbiauti mokslo, kultūros srityse, rengti bendrus projektus Europos Bendrijos finansinei paramai gauti.
Vietos savivaldos institucijų tarptautinė aplinkosaugos (KIMO) organizacija
2008 m. sausio 31 d. Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-5 pritarė Palangos miesto savivaldybės stojimui į Vietos savivaldos institucijų Tarptautinės aplinkos organizaciją (Kommunenes Internationale Miljøorganisasjon (Kimo), kuri vienija 160 narių (savivaldybių) iš Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos, Farerų salų, Nyderlandų, Airijos, Lietuvos. KIMO organizacijos pagrindinis tikslas yra išlaikyti gyvybingą ir finansiškai tvarią organizaciją, plėsti jos geografiją, įtraukiant savivaldybes, esančias prie Baltijos jūros, padidinti tiek nacionalinę, tiek ir tarptautinę organizacijos įtaką, sukurti geriausią jūros aplinkos užterštumo problemų sprendimo technologiją, skleisti informaciją.
Europos kurortų asociacija
Reikjavike, Islandijoje vykusio tarptautinio 10-tojo Europos kurortų asociacijos kongreso metu Palangos miesto savivaldybė tapo pilnateise asociacijos nare.
Europos kurortų asociacija yra skėtinė organizacija, atstovaujanti 24 narius iš 22 Europos šalių.
Asociacijos tikslas yra skatinti Europos gydomųjų ir mineralinių kurortų veiklą, rūpintis, kad mineralinių vandenų, kraštovaizdžio ir klimato ištekliai būtų pritaikyti ir jais naudotųsi kuo didesnis poilsiautojų skaičius.
Asociacijos veiklos uždaviniai yra: analizuoti bei tirti mineralinių ir gydomųjų kurortų veiklos sąlygas; keistis patirtimi; kurti ir tobulinti kurortų veiklos standartus visoje Europoje; tirti kurortų vystymosi procesus; sukurti Asociacijos narių šalių bendrojo marketingo struktūrą.
Pasaulinis tinklas „Merai už Taiką“
Palanga solidarizuojasi su kitomis pasaulio savivaldybėmis ir miestais, stiprinančiais bei didinančiais pajėgas kovojant su branduolinio ginklo naudojimu – 2017 m. lapkričio 2 d.Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-231, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus prisijungė prie pasaulinio tinklo „Merai už Taiką“.
Simrishamnas (Švedija)
1991 m. gegužės 10 d. Simrishamne pasirašyta Simrishamno ir Palangos miestų tarybų tarpusavio draugystės ir bendradarbiavimo sutartis.
Bendradarbiaujama šiose srityse: darbas su žmonėmis su negalia, nevyriausybinių organizacijų veikla, kultūra, švietimas.
Frederiksbergas (Danija)
1993 m. gegužės 27 d. Frederiksberge pasirašyta sutartis tarp Palangos miesto tarybos ir Frederiksbergo miesto tarybos. Sutartimi įsipareigota remti bendrą nuostatą dėl sutarimo tarp abiejų miestų visuomenės, organizacijų, valdžios ir privačių įmonių. Pasirašiusios šalys pasižadėjo skatinti abipusiai naudingą ir optimalų bendradarbiavimą ekonomikos ir turizmo srityse.
Pernu (Estija)
1990 m. rugsėjo 14 d. pasirašyta keturšalė bendradarbiavimo sutartis tarp Palangos, Pernu, Neringos ir Jūrmalos savivaldybių. Bendradarbiaujama kultūros, rekreacijos srityse.
Jūrmala (Latvija)
Palangos ir Jūrmalos savivaldybės bendradarbiauja nuo 1990 m.
2003 m. spalio 15 d. pasirašyta atnaujinta bendradarbiavimo sutartis. Palangos ir Jūrmalos savivaldybės aktyviai bendradarbiauja turizmo, kultūros ir kitose srityse.
Liepoja (Latvija)
Palangos miesto savivaldybė palaiko draugiškus santykius su Liepojos miesto savivaldybe. Bendradarbiaujama kultūros, turizmo srityse, keičiamasi darbo patirtimi.
Lodzė (Lenkija)
1998 m. kovo 31-balandžio 3 d. Lenkijoje vykusio Lietuvos – Lenkijos savivaldybių forumo metu buvo pasirašyta Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lenkijos vietos savivaldą atstovaujančių organizacijų bendradarbiavimo sutartis. Bendradarbiaujama kultūros, turizmo srityse.
Ustka (Lenkija)
2006 m. liepos 7 d. Ustkoje pasirašyta Ustkos ir Palangos miestų tarybų tarpusavio draugystės ir bendradarbiavimo sutartis. Bendradarbiaujama šiose srityse: kultūra, švietimas ir mokslas, turizmas, aplinkosauga, socialinė rūpyba ir sveikatos apsauga, sportas ir fizinis lavinimas, verslas.
Svetlogorsko rajonas (Kaliningrado sritis, Rusija)
2009 m. vasario 20 d. Palangoje pasirašyta Svetlogorsko rajono ir Palangos miestų tarybų tarpusavio draugystės ir bendradarbiavimo sutartis.
Bendradarbiaujama šiose srityse: turizmo, sporto, švietimo, kultūros, istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo, šeimos ir jaunimo klausimų politikos srityse, įskaitant savivaldybės tarnautojų švietimą, profesinį parengimą ir perkvalifikavimą, taip pat skatina ryšių tarp masinės informacijos priemonių atstovų plėtojimą.
Primorjė (Svetlogorsko rajonas, Kaliningrado sritis, Rusija)
2009 m. birželio 13 d. Primorjė miestelyje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Palangos miesto savivaldybės Šventosios seniūnijos ir Svetlogorsko rajono Primorjės gyvenvietės savivaldybės.
Bendradarbiaujama šiose srityse: nevyriausybinių organizacijų veikla, turizmas, kultūra, švietimas, sportas.
Svetlogorskas (Kaliningrado sritis, Rusija)
2010 m. liepos 21 d. Palangoje pasirašyta Svetlogorsko ir Palangos miestų tarybų tarpusavio draugystės ir bendradarbiavimo sutartis.
Bendradarbiaujama šiose srityse: turizmo, sporto, švietimo, kultūros, istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo, šeimos ir jaunimo klausimų politikos srityse, įskaitant savivaldybės tarnautojų švietimą, profesinį parengimą ir perkvalifikavimą, taip pat skatina ryšių tarp masinės informacijos priemonių atstovų plėtojimą.
Bergeno miestas Riugene (Vokietija)
2011 m. kovo 4 d. Bergeno mieste Riugene pasirašyta Bergeno miesto Riugene ir Palangos miestų tarybų tarpusavio draugystės ir bendradarbiavimo sutartis.
Bendradarbiaujama šiose srityse: kultūros, turizmo, švietimo, sporto, istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo, šeimos ir jaunimo klausimų politikos srityse, įskaitant savivaldybės tarnautojų švietimą, profesinį parengimą ir perkvalifikavimą, taip pat skatina ryšių tarp masinės informacijos priemonių atstovų plėtojimą.
Černiachovskas (Rusija)
2011 m. birželio 25 d. Černiachovske pasirašyta Černiachovsko ir Palangos miestų tarybų tarpusavio draugystės ir bendradarbiavimo sutartis.
Bendradarbiaujama šiose srityse: nevyriausybinių organizacijų veikla, kultūra, švietimas, turizmas.
Kobuleti (Gruzija)
2011 m. spalio 20 d. Kobuletyje pasirašyta Kobuleti ir Palangos miestų tarybų tarpusavio draugystės ir bendradarbiavimo sutartis.
Bendradarbiaujama šiose srityse: kultūros, turizmo, švietimo, sporto, istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo, taip pat skatina ryšių tarp masinės informacijos priemonių atstovų plėtojimą.
Buča (Ukraina)
2015 m. spalio 14 d. Bučoje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Bučos ir Palangos miestų tarybų.
Pasirašydami sutartį abiejų miestų atstovai sutarė, jog Palangos ir Bučos bendradarbiavimas vyks kultūros, švietimo ir mokslo, turizmo, aplinkosaugos, socialinės rūpybos ir sveikatos apsaugos, sporto ir fizinio lavinimo, verslo ir kitose srityse.
Abiejų miestų atstovai keisis patirtimi, žiniomis ir informacija šiuolaikių technologijų taikymo, miestų statybos, aplinkosaugos, transporto, infrastruktūros plėtros, socialinių tarnybų sferose. Bendradarbiauti numatyta ir kultūros, istorinio bei kultūrinio paveldo išsaugojimo, šeimos ir jaunimo klausimų politikos srityse, taip pat sutarta remti projektus, skirtus tarpusavio supratimui tarp Palangos ir Bučos miesto gyventojų stiprinti, skatinti ryšių tarp valdžios institucijų plėtrą.
Eilatas (Izraelis)
2017 m. vasario 17 d. Palangoje pasirašyta Eilato ir Palangos miestų tarybų tarpusavio draugystės ir bendradarbiavimo sutartis.
Dviejų kurortų draugystės sutartį pasirašyti apsispręsta atsižvelgus į istorinę patirtį ir remiant tautų pastangas susivienyti universalių taikos principų pagrindu. Sutarta, jog, skatindami Europos regioninį bendradarbiavimą bei atsižvelgdami į abiejų miestų turizmo pobūdį, Palangos ir Eilato atstovai tarpusavy keisis žiniomis apie kultūrą, sportą, švietimą ir savivaldybės valdymą bei ekonomiką. Palanga ir Eilatas taip pat sieks užmegzti bendradarbiavimą tarp atitinkamų sričių ekspertų, mokyklų, kolegijų, vaikų ir jaunimo organizacijų, taip pat – asmeninius abiejų miestų gyventojų ryšius.
Pasirašius dviejų miestų bendradarbiavimo sutartį ne tik atsiranda galimybė dalyvauti bendruose projektuose – bus plėtojamas bendradarbiavimas su šalimi, kuri yra viena iš pagrindinių Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo partnerių kultūros, turizmo, švietimo srityse.
