Valstybinė kalba
LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO STRAIPSNIAI, PAGAL KURIUOS SAVIVALDYBĖS KALBOS TVARKYTOJAS TURI TEISĘ SKIRTI ADMINISTRACINES NUOBAUDAS
497 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas
1. Valstybinės kalbos nevartojimas juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
2. Valstybinės kalbos nevartojimas Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų pavadinimuose ir jų aprašuose, Lietuvoje parduodamų prekių naudojimo (vartojimo) instrukcijose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.
498 straipsnis. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymas
1. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims arba kitiems nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų.
499 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas atliekant tarnybines pareigas
1. Valstybinės kalbos nevartojimas atliekant tarnybines pareigas (pagal nustatytą valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinę kategoriją) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kituose juridiniuose asmenyse užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims arba valstybinės kalbos nevartojantiems asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
500 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas raštvedyboje ir susirašinėjant Lietuvos Respublikoje
1. Valstybinės kalbos nevartojimas juridinių asmenų raštvedyboje ir susirašinėjant Lietuvos Respublikoje užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų šimtų šešiasdešimt eurų.
501 straipsnis. Dokumentų pateikimas nevalstybine kalba
1. Juridinių asmenų dokumentų nevalstybine kalba arba be vertimo į valstybinę lietuvių kalbą pateikimas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitiems Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, užtraukia baudą dokumentus pateikusių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų šimtų šešiasdešimt eurų.
502 straipsnis. Televizijos ir radijo programų, televizijos, kino filmų nevertimas į valstybinę kalbą
1. Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų programų, televizijos, kino filmų demonstravimas be vertimo į valstybinę lietuvių kalbą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, užtraukia baudą televizijos, radijo, kino teatrų vadovams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų.
503 straipsnis. Autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimas
1. Autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimas teisės aktuose, kituose oficialiuose leidiniuose, kartografijoje, kelių ir gatvių rodyklėse, iškabose, antspauduose, komunikacijose, Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų dokumentuose, vadovėliuose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.
ATMINTINĖ IŠKABŲ (VIEŠŲJŲ UŽRAŠŲ) SAVININKAMS
Informacija rengiama
JURIDINIŲ ASMENŲ PAVADINIMAI
JURIDINIŲ ASMENŲ PAVADINIMAI (Lietuvos rytas, 2004-04-13, Nr. 84)
Iki praėjusių metų pabaigos juridinių asmenų pavadinimus (firmų vardus) registravo Valstybinis patentų biuras, ten buvo atliekama ir tų pavadinimų kalbos ekspertizė. Tačiau Firmų vardų įstatymas panaikintas, o į Juridinių asmenų registro nuostatus nebuvo įtrauktas Kalbos komisijos ir Kalbos inspekcijos siūlymas dėl privalomos pavadinimų kalbos ekspertizės. Taigi valstybės įmonei Registrų centrui ar jos filialams dokumentus teikiantys asmenys patys privalo rūpintis, kad jų steigiamų įmonių, įstaigų, organizacijų pavadinimai būtų taisyklingi, arba kreiptis patarimo į savivaldybių kalbos tvarkytojus.
Kalbiniai juridinių asmenų pavadinimų reikalavimai suformuluoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnyje, išsamiau jie išdėstyti Kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91) patvirtintose Įmonių įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklėse. Renkantis pavadinimą pirmiausia reikia žinoti, kad jis turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų. Vadinasi, kai kurių verslininkų trokštami nelietuviški pavadinimai negalimi, išskyrus atvejus, kai užsienio juridinis asmuo Lietuvoje steigiamai įmonei ar organizacijai leidžia vartoti savo pavadinimą.
VĮ Registrų centre nuo balandžio 19 d. bus galima gauti išvadą, ar registruojamas pavadinimas atitinka lietuvių bendrinės kalbos reikalavimus. Primintina, kad už Kalbos komisijos nutarimų nesilaikymą skiriamos administracinės nuobaudos.
Jūratė Palionytė,
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja
PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91)
ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ SIMBOLINIŲ PAVADINIMŲ DARYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikos steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei jų filialų simbolinių pavadinimų darymą ir rašymą.
2. Simboliniai pavadinimai daromi iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme.
3. Įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimams, daromiems iš žodžių ar žodžių junginių, turinčių tiesioginę reikšmę, taikomi kitais teisės aktais nustatyti darymo ir rašymo reikalavimai.
II. TEIKTINI SIMBOLINIAI PAVADINIMAI
4. Simboliniais pavadinimais gali eiti bendrinėje lietuvių kalboje vartojami žodžiai ir tam tikri žodžių junginiai.
4.1. Vienažodžiai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš upių ar ežerų vardų, žmonių ir mitologinių vardų, augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimų ar kitokių daiktavardžių, pvz.: „Šešupė“, „Nijolė“, „Žemyna“, „Vėjopatis“, „Sedula“, „Stumbras“, „Nektaras“, „Aušra“, „Vasara“, „Kaitra“, „Forumas“, „Elektronas“, „Kometa“, „Klumpė“.
4.2. Simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš daiktavardžių su pažyminiais – daiktavardžiais, būdvardžiais (paprastai įvardžiuotinės formos), skaitvardžiais, pvz.: „Lietuvos spauda“, „Nemuno baldai“, „Rokiškio pienas“, „Ūkininkų viltis“, „Vilniaus prekyba“, „Turto investicijos“, „Baltoji lelija“, „Pirmoji kregždutė“, „Trys riešutėliai“. Pažyminiu einantys kiekiniai skaitvardžiai gali būti rašomi skaitmenimis, pvz.: „7 meno dienos“, „33 laipteliai“.
4.3. Simbolinius pavadinimus galima daryti iš nelinksniuojamų lietuvių kalbos žodžių, įvairių žodžių formų, daiktavardžių su prielinksniais ir kitokių prasmingų konstrukcijų, pvz.: „Iki“, „Ačiū“, „Užsuk“, „Dviese“, „Šalia kelio“, „Prie universiteto“, „Tik tau“.
5. Galimi dirbtiniai simboliniai pavadinimai, gramatine sandara panašūs į lietuvių kalbos žodžius.
5.1. Dirbtiniai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš bendrinėje lietuvių kalboje vartojamų žodžių su įvairiomis priesagomis ar galūnėmis, pvz.: „Aukštuva“, „Rieduva“, „Grindukas“, „Alaušė“.
5.2. Galimi iš sutrumpinimų ar kitaip dirbtinai sudaryti ir lietuviškomis raidėmis rašomi simboliniai pavadinimai, kurių pabaiga atitinka lietuvišką galūnę, pvz.: „Eksma“, „Sodra“, „Teksa“, „Sekoma“, „Alfeksas“, „Elmatronas“, „Gantas“, „Ulgis“, „Manselis“.
5.3. Galimi pavadinimai, sudaryti iš dirbtinio žodžio su jam priklausomais gramatiškai susijusiais dėmenimis, pvz.: „Viralitos gyvybės draudimas“, „Ganto statyba“, „Manselio langai“, „Naujoji ringuva“.
6. Simboliniais pavadinimais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei įmonės, įstaigos, organizacijos veikla yra kultūrinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: „Alfa“, „Libra“, „Lingua“, „Littera“, „Caritas“.
7. Iš susijungusių įmonių, įstaigų ar organizacijų simbolinių pavadinimų gali būti sudarytas jungtinis simbolinis pavadinimas, pvz.: „Pavasaris-Gelma“, „Santara-Šviesa“, „Tachema-Rida“.
8. Simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis ir pradedami didžiąja raide. Daugiažodžių pavadinimų didžiąja raide rašomas tik pirmasis žodis (ir į pavadinimą įeinantys tikriniai daiktavardžiai), pvz.: „Naujoji rūta“, „Sėkmingos investicijos raktas“, „Pas Juozapą“.
PASTABA. Prieš simbolinį pavadinimą einantis žodis ar žodžių junginys, žymintis įmonės, įstaigos ar organizacijos teisinę formą arba rūšinį pavadinimą, sakinio viduje rašomas mažosiomis raidėmis, pvz.: akcinė bendrovė „Ragutis“, viešoji įstaiga „Užupio takas“, uždaroji akcinė bendrovė leidykla „Muzika“. Teisinę formą galima nurodyti santrumpa, pvz.: AB „Ragutis“, VšĮ „Užupio takas“. Teisinė forma ar jos santrumpa gali būti rašoma ir po simbolinio pavadinimo, pvz.: „Ragutis“, akcinė bendrovė arba „Ragutis“, AB.
III. NETEIKTINI SIMBOLINIAI PAVADINIMAI
9. Simboliniai pavadinimai nedaromi tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių), pvz.: „Batai“, „Pienas“, „Automobilių taisymas“, „Draudimas“, „Investicijos“, „Prekyba“.
10. Simboliniai pavadinimai nedaromi iš gyvenamųjų vietų vardų be papildomų žodžių, pvz.: „Kaunas“ „Palanga“, „Virbalis“; šiais vardais žymima įmonės, įstaigos ar organizacijos buveinės vieta.
11. Simboliniai pavadinimai negali būti sudaryti iš nenorminių žodžių (arba su jais) ar nenorminės darybos būdu.
11.1. Simboliniai pavadinimai nedaromi iš lietuvių kalbos klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų) ar hibridų, kitų nenorminių žodžių, pvz.: „Bantas“, „Cementovkė“, „Čipsas“, „Gerbūvis“, „Rinkė“.
11.2. Neteiktini lietuvių kalbos žodžių darybos taisyklėms prieštaraujantys sudurtiniai simboliniai pavadinimai, pvz.: „Lietūkprekyba“, „Pienocentras“, „Metaloprekyba“.
11.3. Neteiktini simboliniai pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: „Teko“, „Kage“, „Mansel“, „Galarg“, „Grigen“, „Intaks“.
11.4. Neteiktini simboliniai pavadinimai, kuriuos sudarantys žodžiai nesusieti gramatiškai (linksniu, gimine, skaičiumi), pvz.: „Ranga investicijos“, „Arnika draudimas“.
11.5. Neteiktini simboliniai pavadinimai su rašybos klaidomis, pvz.: „Varijantas“, „Bilijardo oazė“, „SeKoMa“, „MeBeTa“, „ATiLa“.
12. Simboliniais pavadinimais nelaikytini tokie pavadinimai, kurių pagrindinis žodis yra įmonės, įstaigos ar organizacijos rūšinis pavadinimas, pvz.: „Joniškio pieninė“, „Klaipėdos vaikų ligoninė“, „Žirmūnų vaistinė“, „Architektų dirbtuvės“, „Kompiuterijos centras“, „Klaipėdos kelionių agentūra“. Tokie pavadinimai yra tiesioginės reikšmės ir rašytini be kabučių.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis: Valstybinė kalba – lietuvių kalba.
Iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1 dalies 2 skyriaus 3 skirsnio: Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnis: Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnis: Lietuvos Respublikos viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.
Remiantis Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinosiomis taisyklėmis, valgiaraščių įrašai greta valstybinės kalbos gali būti teikiami tradicinėmis tarptautinio bendravimo kalbomis, tačiau jų formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.
Viešojo maitinimo įmonėse (baruose, kavinėse, restoranuose, užkandinėse) kitų šalių patiekalų valgiaraščiai pirmiausia rašomi taisyklinga valstybine kalba.
PASTABA. Be lietuvių ir anglų kalbų, valgiaraščiai galėtų būti skelbiami ir tos šalies, įkūrusios savo virtuvės viešąją maitinimo įmonę, kalba.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1340 „Dėl svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos“ 5 ir 6 punktai: Prekių gamintojai (paslaugų teikėjai), įvežėjai ir platintojai, nerandantys bendrinės lietuvių kalbos žodžio (žodžių junginio) gaminiui, prekei ar paslaugai (gaminių, prekių ar paslaugų rūšiai) pavadinti, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje gaminama arba parduodama ta prekė ar teikiama paslauga, kalbos tvarkytoją.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, savivaldybių ir apskričių kalbos tvarkytojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys visais svetimžodžių vertinimo ir keitimo lietuviškais atitikmenimis klausimais gali kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio 4 punktas: Visa informacija apie prekes bei paslaugas vartotojams turi būti pateikta raštu valstybine kalba, išskyrus atvejus, kai prekių ir paslaugų vartojimo būdas yra tradiciškai žinomas. Prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai savo veiklai skirtų patalpų išorėje turi valstybine kalba nurodyti parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų klasės arba rūšinį prekybos ar paslaugos teikimo vietos pavadinimą.
Iš „Lietuvos higienos normos HN 119:2002“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-12-24 įsakymas Nr. 677): nei prekės ženklas, nei registruotasis produkto pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti vartojami vietoj parduodamo maisto produkto pavadinimo.
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Lietuviškuose valgiaraščių įrašuose kitų šalių:
1. Bendriniai (rūšiniai) patiekalų pavadinimai turi būti verčiami, pvz.: gravy, salsa = padažas; caneloni = ragučiai; guakomole = avokadų tyrė; tarta = apkepas, pyragas ir t. t.
PASTABA. Negalima rašyti pramaišiui (vieną žodį – lietuviškai, antrą – angliškai): pica funghi, salotos pepperoni, barbecue padažas, beane salotos, grill dešrelės (= grybų pica arba pica su grybais, paprikų salotos, kepsnių arba kepsninis padažas, pupelių salotos, ant iešmo (grotelių) keptos dešrelės arba iešmo (grotelių) dešrelės) ir t. t.
2. Simboliniai patiekalų vardai rašomi originalo kalba su kabutėmis arba kitu šriftu, pvz.: salotos „Gaidelis“ arba salotos GAIDELIS; majonezas „Vilnius“ arba majonezas VILNIUS ir t. t.
3. Įvairių gėrimų (rūšių ir porūšių) pavadinimai, išskyrus simbolinius vardus, rašomi be kabučių ir pagal lietuvišką tarimą, pvz.: amaretas, benediktinas, burbonas, činzanas, kahoras, kabernė, martinis, muskatas, rislingas, vermutas ir kt.
4. Vietoj vienaskaitos turi būti vartojama daugiskaita, pvz.: ne citrinos rūgštis, mėtos arbata, kepsnys su paprika, sojos padažas, tuno salotos, bet citrinų rūgštis, mėtų arbata, kepsnys su paprikomis, sojų padažas, tunų (tunienos) salotos ir t. t.
5. Rašant karštuosius patiekalus turi būti nurodoma ne mėsos pavadinimas, bet iš tos mėsos gaminami patiekalai: kepsniai, pjausniai, maltiniai, muštiniai, troškiniai ir t. t. (ne kepta jautiena, troškinta kiauliena, įdaryta vištiena, malta žuvų filė, bet jautienos kepsnys (didkepsnis), kiaulienos troškinys (troškinti jautienos gabaliukai), vištienos suktinukai (įdaryti vištienos suktinukai, vištienos suktinukai su įdaru), žuvų (žuvienos) maltiniai (maltinukai) ir t. t.
6. Taisytinas vietininkas: ne dešrelės apvalkale, silkės marinate, duona formoje, žuvis tešloje (žuvis, kepta tešloje), bet dešrelės su apvalkalu, marinuotos silkės arba silkės su marinatu (jei tiekiama su marinatu), forminė duona, žuvų arba žuvienos kepsneliai (pjausneliai) su gruzdžia (trapiąja, sluoksniuota, sūrio) plėvele (ne tešloje, bet dažniausiai aliejuje kepama).
PASTABA. Pateisinama: ledai krepšelyje (nes valgomas vaflinis krepšelis) arba dešrelės apvalkale (jei apvalkalas būtų valgomas).
7. Tradiciniai (etnografiniai) patiekalų pavadinimai rašomi be kabučių ir pagal lietuvišką tarimą, pvz.: čeburekai, kebabas, pica, šašlykas ir t. t.
PASTABOS:
1. Vietoj ragu, basturma, pita, lavašas, charčio galima rašyti: troškinys, vytinta jautiena, sirų duonutė, armėniška duona, gruziniška sriuba ir t. t.
2. Tradiciniais (etnografiniais) valgiais nelaikomi įvairiose šalyse panašiai gaminami, bet skirtingai vadinami patiekalai, pvz.: lietuviškai – mėsėčiai, virtiniai, pyragėliai, paplotėliai, itališkai – ravioli, torteline, gnochi, rusiškai – pelmeni (zavertuški), turkiškai – manti ir t. t.
PASTABA. Šalia lietuviškų įrašų nedraudžiama patiekalų pavadinimus rašyti ir originalo kalba, pvz.: Makaronai su špinatais / Makaroni me spanaki (graikiškai!); Ispaniškas žuvų (žuvienos) troškinys / Zarzuela (o ne: Ispaniškas žuvų troškinys zarzuela); Vegetariški balandėliai / Djachnun; Daržovių ir sūrio apkepas / Quiche ir t. t.
3. Simboliniais valgių pavadinimais nelaikytini registruoti prekių / paslaugų ar firmų ženklai, taip pat iš kitų kalbų verčiami bendriniai maisto produktų pavadinimai (žr. Lietuvos higienos normą).
KALBOS KONSULTACIJOS
Kalbos taisyklingumo klausimais galima pasitarti su Valstybinės kalbos komisijos konsultantu telefonu (8 5) 272 45 20 arba el. paštu konsultacijos@vlkk.lt.
Galima skambinti kalbos konsultacijos telefonais:
Vilniuje (8 5) 272 45 20 (8.30–12.30)
Kaune (8 37) 32 78 42 (9.00–14.00)
Klaipėdoje (8 46) 39 85 22 (13.00–16.00)
Šiauliuose (8 41) 52 40 73 (8.00–12.00, penktadieniais 8.00–11.00)
Palangoje kalbos taisyklingumo klausimais galima pasitarti telefonu 48 709.
KALBOS INSTITUCIJOS
Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Gedimino pr. 60, LT-01110 Vilnius
Tel. (8 5) 272 33 58
Faks. (8 5) 272 50 94
El. p. vlkk@vlkk.lt
Komisijos pirmininkas – Audrys Antanaitis, tel. (8 5) 272 33 58
Pirmininko pavaduotoja – Jūratė Palionytė, tel. (8 5) 272 33 58
Valstybinė kalbos inspekcija
M. K. Paco g. 4, LT-10309 Vilnius
Tel./faks. (8 5) 260 88 99
El. p. vki@lrvki.lt
Inspekcijos viršininkas – Donatas Smalinskas, tel. (8 5) 212 3138
Viršininko pavaduotojas – Arūnas Dambrauskas, tel. (8 5) 261 0168
Lietuvių kalbos institutas
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
Tel. (8 5) 234 64 72
Faks. (8 5) 234 72 00
El. p. lki@lki.lt
Direktorė – Albina Auksoriūtė, tel. (8 5) 234 66 21
Direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Mišeikis, tel. (8 5) 263 79 55
I. KALBOS TVARKYTOJO UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
1. Kalbos tvarkytojas:
1.1. kontroliuoja valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą mieste;
1.2. kontroliuoja, kaip mieste vykdomas Valstybinės kalbos įstatymas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai ir kiti valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą reglamentuojantys teisės aktai, vykdo specialius Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymus;
1.3. kontroliuoja, kaip mieste vykdomi Savivaldybės tarybos sprendimai, Savivaldybės mero potvarkiai ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai dėl valstybinės kalbos;
1.4. kontroliuoja, ar miesto įmonėse, įstaigose ir organizacijose (toliau - įmonės) raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai bei techniniai dokumentai tvarkomi valstybine kalba;
1.5. kontroliuoja, ar mieste esančių valstybės, savivaldybės įmonių vadovai ir kiti darbuotojai moka valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacines kategorijas;
1.6. tikrina, ar oficialūs miesto renginiai vyksta valstybine kalba, ar kitomis kalbomis vykstantys renginiai verčiami į lietuvių kalbą tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka turi būti užtikrinamas jų vertimas į valstybinę kalbą;
1.7. kontroliuoja, ar kitomis kalbomis viešai transliuojamos miesto radijo ir televizijos stočių programos verčiamos į lietuvių kalbą tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka turi būti užtikrinamas jų vertimas į valstybinę kalbą;
1.8. kontroliuoja, ar gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose vartojama valstybinė kalba, ar ji taisyklinga;
1.9. kontroliuoja, ar taisyklingos mieste vartojamos oficialios Lietuvos Respublikos vietovardžių formos;
1.10. kontroliuoja, ar miesto visuomenės informavimo priemonės, knygų ar kitų leidinių leidėjai laikosi taisyklingos lietuvių kalbos normų;
1.11. kontroliuoja, ar valstybinė kalba vartojama miesto viešuosiuose užrašuose, ar tų užrašų kalba taisyklinga, derina viešųjų užrašų bei reklamos projektus;
1.12. rengia Savivaldybės tarybos sprendimų, Savivaldybės mero potvarkių, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų kalbos klausimais projektus;
1.13. konsultuoja miesto įmonių darbuotojus bei kitus asmenis kalbos klausimais;
1.14. savo iniciatyva rengia metodinius patarimus, straipsnius, pranešimus kalbos klausimais;
1.15. derina Savivaldybės tarybos sprendimų ir jais tvirtinamų dokumentų projektus ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais tvirtinamų dokumentų projektus;
1.16. surašo įstatymų nustatyta tvarka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 911–917 straipsniuose, protokolus, nagrinėja bylas ir skiria administracines nuobaudas pagal savo kompetenciją.
1.17. teikia Savivaldybės administracijos direktoriui informaciją ir siūlymus dėl valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo pažeidimų bei administracinio poveikio priemonių taikymo.
1.18. priima interesantus, nagrinėja įstaigų, įmonių, organizacijų, fizinių asmenų prašymus, skundus, siūlymus, imasi priemonių nurodytiems ar rastiems kalbos pažeidimams šalinti.
II. KALBOS TVARKYTOJO TEISĖS
2. Kalbos tvarkytojas turi teisę:
2.1. susipažinti ir gauti iš Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių reikiamus dokumentus;
2.2. reikalauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų pateikti dokumentus, susijusius su Savivaldybės kalbos tvarkytojo tiesioginių pareigų atlikimu;
2.3. perspėti įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovus, privačių firmų savininkus dėl Valstybinės kalbos įstatymo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų pažeidimų, reikalauti nurodytu laiku juos ištaisyti;
2.4. reikalauti, kad nustatyta tvarka su Savivaldybės kalbos tvarkytoju būtų derinami įstaigų, įmonių, organizacijų ir privačių firmų viešųjų užrašų projektai;
2.5. įstatymų nustatyta tvarka taikyti administracinio poveikio priemones;
2.6. pagal įgaliojimus atstovauti Savivaldybei kitose institucijose.
Kalbos tvarkytojo pareigybės aprašymas patvirtintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-1607 6 punktu.
Konsultacijos kalbos klausimais, reklamos projektų derinimas
Kalbos klausimais konsultuoja ir reklamos projektus derina darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 17.00 val. Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus savivaldybės kalbos tvarkytoja Vaiva Milončiūtė, 103 kab., Vytauto g. 112, Palanga.
Tel.: (8 460) 48 709, 8 602 11 794, faks. (8 460) 40 217, el. paštas kalba@palanga.lt.
Interneto svetainės ir naudingos nuorodos:
Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Kanceliarinės kalbos patarimai
Europos terminų žodynas EUROVOC
