„Ramybėje“ – Gruzijos patriarchato folklorinis ansamblis „Basiani“

Liepos 28 d. (šeštadienį) Palangos kultūros centre „Ramybė“ (Vytauto g. 35) koncertuos Pažaislio festivalio dalyviai – tarptautinio pripažinimo sulaukusio, vienas žinomiausių šiuolaikinių Gruzijos kolektyvų, atliekančių tradicinę gruzinų muziką Gruzijos patriarchato folklorinis ansamblis „Basiani“. Programoje Gruzinų liaudies dainos, instrumentinė muzika ir šokiai.

Kas bent sykį girdėjo gruzinų dainas, žino ir jų itin savitą, niekieno nepakartojamą atlikimo manierą, ateinančią iš amžių glūdumos. Ansamblio aukščiausias kūrybinis tikslas – atkurti ir išsaugoti tikrąjį unikalų gruzinišką giedojimą bei skleisti jo grožį viso pasaulio žmonėms. Ansamblio repertuaras platus. „Basiani“ atlieka tiek sakralines, ritualines, tiek šiuolaikines įvairių Gruzijos regionų dainas. Choro pasirodymai paįvairinami tradiciniais instrumentais bei gruzinų liaudies šokiais. Be to, ansamblis išlaiko Gruzijos šeimos dainavimo tradiciją: chore dainuoja broliai Giorgi ir Gela Donadzes, Zurabas ir Giorgi Mekvabisvili bei kiti dainininkai iš šeimos chorų.

Gruzijos Patriarcho choras „Basiani“ buvo įkurtas 2000 m. ir nuo to laiko nemažai pasiekė: ansamblis dainuoja Tbilisio Šv. Trejybės katedroje, nuolat dalyvauja koncertuose ir festivaliuose Gruzijoje, Izraelyje, Rusijoje, Kipre, Turkijoje, Graikijoje, Irane, Olandijoje, taip pat dainuoja garsiausių Gruzijos liaudies šokių kolektyvų pasirodymuose. 2003 m. „Basiani“ pasirodė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos organizuoto "Kaukazo civilizacijų dialogo" koncerte Vilniuje.

„Basiani“ yra išleidę du kompaktinius diskus. Ansamblis nuolat plečia savo repertuarą, siekia atgaivinti užmirštas gruzinų tradicines dainas.

Unikalus sudėtingas polifoninis giedojimas dvelkia archaiška didybe. Tirolietiška gruzinų polifonija pasižymi dainavimo atspalvių, muzikinių dialektų, tematikos bei žanrų įvairove, kurios pilnatvę "Basiani” ansamblis stengiasi atskleisti kiekviename koncerte, atverdamas savo tautos dvasią, tolimo krašto gamtos atbalsius ir kasdienio žmogiškojo pasaulio jausmus, išsiliejančius daugiabalsėse dainose.

Didžiausias genijus pasaulyje yra liaudis, savo išmintimi, fantazija, gyvenimo filosofijos gelme apstulbinanti ir nustelbianti bet kurią meno individualybę. Šimtmečiais kūręsis įstabus pasaulio tautų muzikinis paveldas, kadaise ėmęs nykti stumiamas nervingo modernių miestų šurmulio, šiandien vėl iškyla kaip aktuali vertybė, kaip amžinųjų žmogiškųjų tiesų atsivėrimo klodas, gaivus neblėstančio grožio šaltinis.

Kultūros centro „Ramybė“ informacija