Civilinės būklės aktų registras
1. Civilinės metrikacijos įstaiga registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu (toliau – vaiko gimimo pažymėjimas).
2. Konsulinės įstaigos turi teisę registruoti vaiko, kurio abu tėvai ar vienas iš jų yra užsienio valstybėje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimą, kai vaiko gimimas nėra įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, gavusios vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimą ir užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą.
3. Pareiškimas apie vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigai ar konsulinei įstaigai gali būti pateikiamas žodžiu arba raštu.
4. Jeigu vaiko tėvai patys negali kreiptis dėl vaiko gimimo registravimo, pareikšti apie vaiko gimimą gali giminaičiai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
Rasto vaiko gimimas registruojamas remiantis valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu.
5. Kai dėl vaiko gimimo registravimo į civilinės metrikacijos įstaigą ar konsulinę įstaigą kreipiasi ne jo tėvai, apie vaiko gimimą pareiškiama raštu. Šiame pareiškime apie vaiko gimimą turi būti nurodyta, koks vaikui suteikiamas vardas ir pavardė.
6. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o dėl rasto vaiko gimimo – per tris paras nuo vaiko radimo.
Jeigu pareiškimas apie vaiko gimimą gautas praleidus nustatytą gimimo registravimo terminą, vaiko gimimas registruojamas šių taisyklių nustatyta tvarka.
7. Jeigu vaikas gimė laive, taip pat turi būti pateiktas laivo kapitono surašytas ir antspaudu patvirtintas laisvos formos aktas, kuriame nurodomas vaiko gimimo laikas ir lytis, motinos vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data; esant galimybei, nurodomi duomenys apie vaiko motinos sutuoktinį.
8. Jeigu vaikas gimė užsienyje, turi būti pateikiamas užsienio valstybės sveikatos priežiūros įstaigos arba kitos kompetentingos institucijos, turinčios teisę patvirtinti gimimo faktą, išduotas dokumentas, kuriame nurodyta vaiko motina, jo gimimo vieta ir data.
9. Jei duomenų apie vaiko tėvus ar vieną iš jų ir (ar) jo (jų) civilinės būklės aktus nėra Gyventojų registre, taip pat būtina pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus: santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, vaiko motinos buvusio sutuoktinio mirties faktą patvirtinančius dokumentus ir (ar) vaiko tėvų asmens tapatybės dokumentus.
10. Registruojant rasto vaiko gimimą, civilinės metrikacijos įstaigai kartu su rašytiniu valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu pateikiamas policijos įstaigos protokolas apie vaiko radimo aplinkybes, vietą ir laiką bei vaiko gimimo pažymėjimas.
11. Jei gavusi pareiškimą įregistruoti vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaiga nėra gavusi iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos vaiko gimimo pažymėjimo, ji atideda vaiko gimimo registravimą iki bus gautas šis pažymėjimas, išskyrus atvejus, kai jį pateikia pareiškėjas.
12. Vaiko gimimas registruojamas sudarant gimimo įrašą.
13. Duomenys apie vaiko tėvus į gimimo įrašą įrašomi tokia tvarka:
13.1. moteris įrašoma vaiko motina remiantis vaiko gimimo pažymėjimu ar kitais šiose taisyklėse nurodytais dokumentais, patvirtinančiais vaiko gimimą, arba teismo sprendimu nustatyti motinystę;
13.2. jei vaiko tėvai susituokę, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos sutuoktinis;
13.3. jei vaikas gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, arba po vyro mirties, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos buvęs sutuoktinis;
13.4. jei vaiko motina sudarė naują santuoką nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos naujas sutuoktinis;
13.5. jei vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, tačiau pateikiamas teismo nutartimi patvirtintas vaiko motinos, buvusio sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save vaiko tėvu, bendras pareiškimas, vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu;
13.6. jei vaiko tėvai nėra susituokę, tačiau pateikiamas notariškai patvirtintas vaiko tėvo ir motinos bendras pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu;
13.7. jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, duomenys apie vaiko tėvą neįrašomi. Gimimo įrašo skiltyje „Duomenys apie tėvą“ įrašoma: vardas – „nenurodytas“, pavardė – „nenurodyta“;
13.8. civilinės metrikacijos įstaigai registruojant rasto, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje motinos be asmens tapatybės dokumentų pagimdyto ir palikto vaiko gimimą, duomenys apie vaiko tėvus neįrašomi, o gimimo įrašo skiltyje „Pastabos“ įrašoma: „Vaikas rastas, tėvai nežinomi“ arba „Vaikas paliktas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tėvai nežinomi“. Rasto vaiko gimimo data įrašoma remiantis vaiko gimimo pažymėjimu.
14. Vaiko gimimo vieta nurodoma jo faktinė gimimo vieta arba jo tėvų ar vieno iš tėvų gyvenamoji vieta. Rasto vaiko gimimo vieta nurodoma jo radimo vieta.
15. Vaiko vardas, pavardė, atsižvelgiant į jo lytį, taip pat tautybė gimimo įraše įrašomi tokia tvarka:
15.1. jei vaiko tėvų pavardės ir tautybės vienodos, vaikui suteikiama tėvų pavardė ir tautybė. Jei tėvų pavardės skirtingos, tėvų sutarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių: iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės arba atvirkščiai); vaikui taip pat gali būti suteikiama vienanarė pavardė, sudaryta iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė);
15.2. vardas (du vardai) suteikiamas (suteikiami) tėvų susitarimu. Jei tėvų tautybės skirtingos, tėvų susitarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos tautybė. Tėvams nesusitarus dėl vaiko vardo arba pavardės, vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol pateikiama teismo nutartis suteikti vaikui vardą (pavardę). Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įraše tautybė gali būti nenurodoma;
15.3. jei vaiko motina nėra susituokusi su vaiko tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ar nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas;
15.4. civilinės metrikacijos įstaigoje registruojant rasto ar asmens sveikatos priežiūros įstaigoje motinos be asmens tapatybės dokumentų pagimdyto ir palikto vaiko gimimą, jo vardas, pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu. Vaiko tautybė šiuo atveju neįrašoma.
16. Gimimo įraše įrašomas Gyventojų registro automatiškai suteiktas vaiko asmens kodas.
17. Vaiko Lietuvos Respublikos pilietybė gimimo įraše įrašoma pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 ir 15 straipsnius. Vaiko turima kitos valstybės pilietybė gimimo įraše neįrašoma.
18. Gyvo gimusio vaiko gimimo įraše nurodomas bendras motinai gimusių gyvų vaikų skaičius, įskaitant ir ką tik gimusį vaiką.
19. Negyvas gimęs vaikas registruojamas remiantis medicininiu perinatalinės mirties liudijimu ir sudarant gimimo įrašą, kuriame nurodoma, kad jis gimė negyvas, taip pat nurodomas bendras motinai gimusių gyvų ir negyvų vaikų skaičius, įskaitant ir ką tik negyvą gimusį kūdikį. Tokiu atveju asmens kodas nesuteikiamas. Negyvo gimusio vaiko vardas gali būti nenurodytas.
Jeigu rastas negyvas gimęs vaikas, gimimo įraše nurodoma: vardas – „nežinomas“, pavardė – „nežinoma“.
20. Jei gimęs vaikas mirė iki gimimo įregistravimo, sudaromi gimimo ir mirties įrašai.
Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334
1. Tėvystės pripažinimą civilinės metrikacijos įstaiga registruoja savo iniciatyva, remdamasi notariškai ar teismo patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo.
Jeigu civilinės metrikacijos įstaiga iš notaro gauna informaciją, kad vaiko motina arba vyras, laikantis save vaiko tėvu, atšaukė pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, kol vaiko gimimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, vaiko kilmė iš tėvo, remiantis pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, neregistruojama.
2. Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu.
3. Jeigu vaiko gimimas neįregistruotas, civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, jį saugo iki pareiškimo registruoti vaiko gimimą pateikimo. Civilinės metrikacijos įstaigoje gavus pareiškimą registruoti vaiko gimimą ir vaiko gimimo pažymėjimą, tėvystės pripažinimas registruojamas kartu su vaiko gimimu, sudarant gimimo įrašą šių taisyklių II skyriaus nustatyta tvarka.
4. Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, taip pat tėvystės (motinystės) nustatymą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai gimimo įraše koreguojami duomenys apie vaiko tėvus.
5. Registruojant tėvystės (motinystės) nuginčijimą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo iš gimimo įrašo išbraukiami duomenys apie tėvą (motiną).
6. Registruojant tėvystės pripažinimą kartu su vaiko gimimu, vaiko pavardė, tautybė įrašomi šių taisyklių 43.1 papunktyje nustatyta tvarka.
7. Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, gimimo įraše paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei notaro ar teismo patvirtintame pareiškime dėl tėvystės pripažinimo nenurodyta kitaip.
8. Registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip.
9. Registruojant įvaikinimą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo pakeičiami šie duomenys gimimo įraše apie vaiką ir jo tėvus:
9.1. jei vaiką įvaikina vienas vyras arba viena moteris, kito vaiko tėvo duomenys išbraukiami, neįrašant naujų duomenų;
9.2. jeigu vaiką įvaikina vyras ir moteris kartu, įrašomi tėvo ir motinos vardas, pavardė, tautybė, asmens kodas;
9.3. jeigu teismo sprendimu pakeistas įvaikio vardas, pavardė, šie duomenys atitinkamai pakeičiami.
10. Jei vaiko tėvai pateikia civilinės metrikacijos įstaigai užsienio valstybėje sudarytus tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą patvirtinančius dokumentus, šiame skyriuje nurodyti civilinės būklės aktai registruojami remiantis šiais dokumentais, tėvų ar vieno iš jų prašymu ir pateiktais tėvų asmens tapatybės dokumentais, jei duomenų apie tėvus nėra Gyventojų registre. Užsienio teismų sprendimai turi būti pripažinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334
1. Civilinės metrikacijos įstaigos išduoda teisingumo ministro nustatytos formos pažymą, patvirtinančią kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą (toliau – pažyma), šiems asmenims, norintiems sudaryti santuoką užsienio valstybėje:
1.1. Lietuvos Respublikos piliečiams;
1.2. nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims be pilietybės, pabėgėliams ar užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
2. Jei duomenų apie norinčiuosius susituokti ir (ar) jų civilinės būklės aktus nėra Gyventojų registre, kreipiantis dėl pažymos išdavimo būtina pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus: nepilnamečių vaikų gimimą, santuokos nutraukimą ar buvusio sutuoktinio mirties faktą patvirtinančius dokumentus.
3. Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo be pilietybės, pabėgėlis ar užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, negalintis pateikti šių taisyklių 101 punkte nurodytų dokumentų, civilinės metrikacijos įstaigai pateikia deklaraciją apie kliūčių sudaryti santuoką Lietuvos Respublikoje nebuvimą.
4. Civilinės metrikacijos įstaiga išduoda pažymą, jei nėra kliūčių sudaryti santuoką pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sąlygas.
Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334
1. Civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą:
1.1. vaiko, kurio abu ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimą;
1.2. pilnamečio asmens, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, gimimą.
2. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą gimimą, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas vaiko tėvų ar vieno iš jų ar pilnamečio asmens pareiškimas ir užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis gimimo įregistravimą (gimimo liudijimas, gimimo akto įrašo išrašas, forma A pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis (toliau – Konvencija) ar kitas dokumentas).
3. Užsienio valstybėje įregistruotas gimimas įtraukiamas į apskaitą sudarant gimimo įrašą.
4. Duomenys apie vaiką ir jo tėvus gimimo įraše perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio gimimo įregistravimą. Jeigu šiame dokumente duomenys apie vaiko tėvą nenurodyti, jie įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vaiko ir jo tėvų vardai ir pavardės gimimo įraše rašomi šių taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka.
Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334
1. Santuoką registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, o užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių santuoką turi teisę registruoti ir konsulinės įstaigos.
2. Norintys susituokti asmenys civilinės metrikacijos įstaigai arba konsulinei įstaigai asmeniškai paduoda teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti santuoką, kuriame patvirtina, kad prašyme jų nurodyti duomenys yra teisingi ir yra įvykdytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos.
3. Jei duomenų apie norinčius susituokti asmenis ir (ar) jų civilinės būklės aktus nėra Gyventojų registre, taip pat būtina pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus: gimimą, santuokos nutraukimą ar buvusio sutuoktinio mirties faktą patvirtinančius dokumentus.
4. Kai prašymas įregistruoti santuoką pateikiamas konsulinei įstaigai ir konsulinis pareigūnas neturi galimybių patikrinti, kokie duomenys apie norintį susituokti asmenį kaupiami Gyventojų registre, konsulinis pareigūnas atideda prašymo įregistruoti santuoką priėmimą ir pareiškėjo prašymu dėl reikalingų duomenų apie pareiškėjo šeiminę padėtį kreipiasi į Registrų centrą.
5. Jei norintis susituokti asmuo yra užsienio valstybės pilietis, civilinės metrikacijos įstaigai paduodamas prašymą įregistruoti santuoką privalo pateikti savo kilmės valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal jo kilmės valstybės teisę santuokai nėra kliūčių. Jeigu nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo be pilietybės, pabėgėlis ar užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, šio dokumento pateikti negali, jis pasirašo teisingumo ministro nustatytos formos deklaraciją, kuria patvirtina, kad nėra kliūčių sudaryti santuoką Lietuvos Respublikoje (toliau – deklaracija apie kliūčių sudaryti santuoką Lietuvos Respublikoje nebuvimą).
6. Civilinės metrikacijos įstaiga arba konsulinė įstaiga, priimdama prašymą įregistruoti santuoką, privalo norinčius susituokti asmenis supažindinti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytomis santuokos sudarymo sąlygomis ir santuokos registravimo tvarka, taip pat išaiškinti santuokos teisines pasekmes, jų, kaip būsimų sutuoktinių ir tėvų, teises bei pareigas ir įspėti dėl atsakomybės už kliūčių santuokai sudaryti nuslėpimą. Priėmus prašymą, norintys susituokti asmenys taip pat informuojami apie prašymo įregistruoti santuoką padavimo fakto privalomą viešą paskelbimą.
7. Kai santuoką registruoja civilinės metrikacijos įstaiga, santuokos registravimo ceremonija gali būti organizuojama civilinės metrikacijos įstaigos patalpose arba savivaldybės tarybos nustatytose reprezentacinėse vietose santuokoms registruoti (toliau – reprezentacinės vietos). Jeigu reprezentacinės vietos nėra nustatytos, santuokos registravimo ceremonija gali būti organizuojama norinčių susituokti asmenų pasirinktoje vietoje, jei tai neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nekelia pavojaus gyvybei ar sveikatai. Ši vieta turi būti civilinės metrikacijos įstaigos, registruojančios santuoką, aptarnaujamos savivaldybės teritorijoje. Apie santuokos registravimo vietą pažymima santuokos sudarymo įrašo skiltyje „Pastabos“.
8. Santuoka registruojama toje konsulinėje įstaigoje, kurios aptarnaujamoje konsulinėje apygardoje yra vieno iš norinčių susituokti asmenų gyvenamoji vieta.
9. Jeigu vienas iš norinčių susituokti asmenų serga ir jo ligą patvirtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotas dokumentas, gyvenamosios patalpos ar stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaiga gali registruoti santuoką sergančiojo gyvenamojoje patalpoje arba stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Jeigu vienas iš norinčių susituokti asmenų yra laisvės atėmimo vietoje, pateikus tai patvirtinantį dokumentą, santuoką registruoja laisvės atėmimo vietos buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaiga.
Apie santuokos registravimo vietą pažymima santuokos sudarymo įrašo skiltyje „Pastabos“.
Jeigu prašymas įregistruoti santuoką paduotas kitoje civilinės metrikacijos įstaigoje, norintys susituokti asmenys turi susitarti su sergančiojo gyvenamosios patalpos, stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar laisvės atėmimo vietos buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaiga dėl santuokos registravimo datos ir valandos. Santuoka registruojama, jeigu nuo prašymo įregistruoti santuoką padavimo dienos praėjo šių taisyklių 72 punkte nustatyti terminai.
10. Santuokos registravimo laikas paskiriamas susitarus su norinčiais susituokti asmenimis. Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo įregistruoti santuoką padavimo dienos.
Esant Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 18 straipsnyje nurodytoms priežastims, santuoka gali būti registruojama nepraėjus vienam mėnesiui, bet praėjus ne mažiau kaip dviem savaitėms nuo prašymo įregistruoti santuoką padavimo dienos. Tokiu atveju norintys susituokti asmenys civilinės metrikacijos įstaigai ar konsulinei įstaigai turi pateikti tam tikros institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį nurodytą svarbią priežastį.
Šiame punkte nurodytas santuokos registravimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po to, kai prašymas įregistruoti santuoką su visais reikalingais dokumentais gaunamas civilinės metrikacijos įstaigoje arba konsulinėje įstaigoje.
11. Apie prašymą įregistruoti santuoką skelbiama viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki santuokos registravimo dienos.
Apie prašymą įregistruoti santuoką skelbiama viešai savivaldybės ar konsulinės įstaigos interneto svetainėje (prireikus – ir kitais civilinės metrikacijos įstaigos ar konsulinės įstaigos pasirinktais būdais).
Skelbime apie prašymą įregistruoti santuoką nurodomi norinčių susituokti asmenų vardai, pavardės, gimimo datos ir būsimos santuokos registravimo data ir valanda.
12. Prašymas įregistruoti santuoką netenka galios, jeigu bent vienas iš jį padavusių asmenų nustatytu laiku neatvyksta įregistruoti santuokos arba šis prašymas atsiimamas.
Jeigu norintys susituokti nustatytu laiku negali atvykti registruoti santuokos dėl svarbių priežasčių, jie iki paskirtos santuokos registravimo dienos apie tai turi pranešti civilinės metrikacijos įstaigai ar konsulinei įstaigai ir susitarti dėl kitos santuokos registravimo datos ir valandos.
13. Prieš santuokos registravimą civilinės metrikacijos įstaiga ar konsulinė įstaiga dar kartą privalo patikrinti, ar yra įvykdytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos.
14. Santuoka registruojama dalyvaujant norintiems susituokti asmenims ir dviem liudytojams. Liudytojais turi būti pilnametystės sulaukę veiksnūs asmenys.
Santuokos registravimo ceremonija organizuojama atsižvelgiant į susiklosčiusias tradicijas ir papročius. Santuokos registravimo procedūra atliekama lietuvių kalba.
15. Lietuvos Respublikos herbas ir valstybės vėliava privalo būti civilinės metrikacijos įstaigos ir konsulinės įstaigos patalpoje, kurioje organizuojama santuokos registravimo ceremonija, taip pat, esant galimybei, ir kitose santuokos registravimo ceremonijos organizavimo vietose. Santuoką registruojantys civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojai ar konsuliniai pareigūnai turi būti tvarkingos išvaizdos, jų apranga – švari, dalykinio stiliaus.
16. Santuoka registruojama sudarant santuokos sudarymo įrašą. Santuokos registravimo metu civilinės metrikacijos įstaigos ar konsulinės įstaigos darbuotojui perskaičius santuokos sudarymo įrašą, sutuoktiniai ir liudytojai pasirašo reikiamose jo skiltyse.
Jeigu asmuo dėl ligos, neraštingumo ar neįgalumo negali pasirašyti, už jį pasirašo kitas asmuo, dalyvaujant civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojui ar konsuliniam pareigūnui, įrašiusiam įrašą.
17. Santuokos sudarymo įraše nurodoma santuokos sudarymo data, kuri laikoma santuokos sudarymo įrašo registracijos data.
18. Pavardės sutuoktiniams suteikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.31 straipsniu. Kai moteris pasirenka ar prie savo pavardės prisijungia sutuoktinio pavardę, jai suteikiama moteriška pavardės forma. Kai vyras pasirenka ar prie savo pavardės prisijungia sutuoktinės mergautinę pavardę, jam suteikiama vyriška pavardės forma, jai – moteriška pavardės forma. Kai vienas iš sutuoktinių turi dvinarę (daugianarę pavardę), kitas iš sutuoktinių gali pasirinkti vieną iš kito sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės savarankiškų dėmenų arba sudaryti dvigubą pavardę iš turimos vienanarės ir sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens.
Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334
1. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas prašymas ir užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis santuokos įregistravimą (santuokos liudijimas, santuokos sudarymo įrašo išrašas, forma B pagal Konvenciją ar kitas dokumentas).
2. Užsienio valstybėje įregistruotos santuokos į apskaitą įtraukiamos sudarant santuokos sudarymo įrašą, o jeigu vienas iš sutuoktinių yra miręs, – atkurtą santuokos sudarymo įrašą.
3. Duomenys apie sutuoktinius į santuokos sudarymo įrašą perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio santuokos įregistravimą. Sutuoktinių vardai ir pavardės santuokos sudarymo įraše rašomi šių taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka.
4. Civilinės metrikacijos įstaigos į apskaitą įtraukia tik tas santuokas, kurios užsienio valstybėse įregistruotos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytų santuokos sudarymo sąlygų. Jei duomenų apie sutuoktinius ir (ar) jų civilinės būklės aktus nėra Gyventojų registre, civilinės metrikacijos įstaiga, siekdama įsitikinti, ar santuokos apskaita nepažeis santuokos sudarymo sąlygų, gali paprašyti pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus: asmens tapatybės dokumentus, santuokos nutraukimą ar buvusio sutuoktinio mirties faktą patvirtinančius dokumentus.
5. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, jos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame dokumente, patvirtinančiame santuokos įregistravimą, nurodyta data.
Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334
1. Santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaiga registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu.
2. Santuokos nutraukimas registruojamas sudarant santuokos nutraukimo įrašą.
3. Registruojant santuokos nutraukimą, pavardės buvusiems sutuoktiniams nurodomos remiantis teismo sprendimu, jeigu nutraukdamas santuoką teismas šį klausimą išsprendė. Priešingu atveju buvusiems sutuoktiniams santuokos nutraukimo įrašo skiltyje „Pavardė po santuokos“ įrašomos jų santuokos metu turėtos pavardės.
4. Santuokos nutraukimo įraše santuokos įrašo data nurodoma santuokos, kuri nutraukiama, registracijos data, o santuokos įrašo numeris – nutraukiamos santuokos sudarymo įrašo numeris.
5. Teismo sprendimai dėl santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, išbraukimo iš apskaitos vykdomi sudarant santuokos nutraukimo įrašą.
Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334
1. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje nutrauktą santuoką, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas prašymas ir užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis santuokos nutraukimo užsienio valstybėje procedūros užbaigimą.
2. Užsienio valstybėje nutrauktos santuokos civilinės metrikacijos įstaigoje įtraukiamos į apskaitą sudarant santuokos nutraukimo įrašą, o jeigu vienas iš sutuoktinių yra miręs, – atkurtą santuokos nutraukimo įrašą.
3. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje nutrauktą santuoką, santuokos nutraukimo data laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame santuokos nutraukimo užsienio valstybėje procedūros užbaigimą patvirtinančiame dokumente nurodyta data.
4. Jei Gyventojų registre nėra duomenų apie santuoką, kuri buvo nutraukta užsienio valstybėje, šios santuokos nutraukimas į apskaitą įtraukiamas tik po to, kai į apskaitą įtraukiama santuoka, kuri buvo nutraukta užsienio valstybėje.
Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334
1. Civilinės metrikacijos įstaiga asmens mirtį registruoja savo iniciatyva, remdamasi asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl asmens pripažinimo mirusiu ar mirties fakto nustatymo arba laivo kapitono Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta tvarka sudarytu mirties aktu.
2. Konsulinė įstaiga turi teisę registruoti užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio mirtį, jeigu jo mirtis nėra įregistruota užsienio valstybės institucijose. Mirtis registruojama konsulinėje įstaigoje, kurios aptarnaujamoje konsulinėje apygardoje yra mirusiojo gyvenamoji vieta arba mirties vieta.
3. Konsulinė įstaiga asmens mirtį registruoja gavusi suinteresuotų asmenų prašymą ir medicininį asmens mirtį patvirtinantį dokumentą.
Užsienio valstybės laisvės atėmimo vietoje mirusių asmenų mirtį konsulinė įstaiga registruoja vadovaudamasi laisvės atėmimo vietos administracijos pranešimu ir medicininiu asmens mirtį patvirtinančiu dokumentu.
Konsulinės įstaigos neregistruoja mirčių vadovaudamosi įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Konsulinė įstaiga sukauptus medicininius asmens mirtį patvirtinančius dokumentus, kurių pagrindu sudarė mirties įrašą, kartą per mėnesį diplomatiniu paštu siunčia Higienos institutui.
4. Mirtis registruojama sudarant mirties įrašą. Mirties įraše nurodomas mirties priežasties kodas, jeigu jis yra žinomas.
5. Konsulinė įstaiga, registruodama asmens mirtį, paima pasą, asmens tapatybės kortelę, jeigu mirusysis šiuos asmens tapatybės dokumentus turėjo.
Mirusiųjų asmens tapatybės dokumentai kartą per mėnesį diplomatiniu paštu ar kitu saugiu būdu perduodami Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai. Kartu pridedamas lydraštis, kuriame nurodoma asmens, kuriam buvo išduotas dokumentas, vardas, pavardė, perduodamo dokumento pavadinimas ir numeris, priežastis, dėl kurios jis perduodamas.
6. Registruojant rasto asmens mirtį, kai medicininiame mirties liudijime mirties data nenurodyta, ja įrašoma mirusiojo radimo diena.
Registruojant mirtį remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kai sprendime mirties data nenurodyta, įrašoma šio sprendimo įsiteisėjimo diena.
7. Registruojant nežinomo asmens mirtį, asmens vardas, pavardė, gimimo valstybė, gimimo vieta, pilietybė, duomenys apie gyvenamąją vietą neįrašomi, mirties įraše įrašoma „nežinoma“, o gimimo datoje rašomi gimimo metai, kurie nustatomi pagal asmens amžių, nurodytą medicininiame mirties liudijime. Asmens amžius nurodomas mirties įrašo skiltyje „Pastabos“.
8. Vieną iš sutuoktinių teismo sprendimu paskelbus mirusiu, kartu su mirties įrašu sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo paskelbto mirusiu asmens santuokos įrašo skiltis „Pastabos“ papildoma įrašu apie santuokos pabaigą.
9. Civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi teismo nutartimi panaikinti teismo sprendimą paskelbti fizinį asmenį mirusiu, anuliuoja jo mirties įrašą.
Jeigu abu sutuoktiniai per tris mėnesius nuo teismo sprendimo panaikinti sprendimą paskelbti fizinį asmenį mirusiu įsiteisėjimo dienos pateikia civilinės metrikacijos įstaigai bendrą prašymą atnaujinti jų santuoką, civilinės metrikacijos įstaiga sudaro civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą, kuriuo paskelbto mirusiu asmens santuokos įrašo skiltis „Pastabos“ papildoma įrašu apie santuokos atnaujinimą.
Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334
1. Civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio, turinčio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, mirtį, remdamasi suinteresuoto asmens prašymu ir mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinančiu dokumentu (mirties liudijimu, mirties akto įrašo išrašu, forma C pagal Konvenciją ar kitu dokumentu).
2. Mirtis įtraukiama į apskaitą sudarant mirties įrašą.
Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334
